Bananai daugeliu atžvilgių yra puikus užkandis. Juose gausu maistinių medžiagų ir būtinų vitaminų, jie nereikalauja ypatingo paruošimo ir turi natūralų įpakavimą – tai puikus pasirinkimas, kai norisi greito bei sveiko užkandžio. Tad kodėl kai kurie šaltiniai rekomenduoja vengti bananų nėštumo metu?
Šiame straipsnyje aptariame, ką žinome apie šį visur sutinkamą vaisių, ir gilinamės į įsitikinimą, kad valgant bananus nėštumo metu gali kilti nesklandumų. Visos esame šiek tiek skirtingos, todėl jeigu laukiatės, pasitarkite su savo gydytoja ar mitybos specialiste apie Jums tinkamiausią mitybą bei saugią bananų normą.
Visos žinome, koks svarbus yra sveikas ir subalansuotas maistas mūsų psichinei, fizinei ir emocinei gerovei. Nėštumo metu mityba tampa dar aktualesnė, nes tiek mamai, tiek besivystančiam kūdikiui būtina gauti visų reikiamų medžiagų.
Pastojus galite pastebėti, kad Jūsų mityba pasikeičia. Tam tikri potencialiai kenksmingi produktai, tokie kaip alkoholis ir žalia mėsa, yra visuotinai laikomi nesaugiais nėščiosioms ir yra rekomenduojami vengti šiuo laikotarpiu, o hormoniniai pokyčiai lemia ir tai, kaip jaučiatės maisto atžvilgiu.
Taip pat dažnos sveikatos problemos nėštumo metu – gestacinis diabetas, mažas geležies kiekis, padidėjęs kraujospūdis. Tokiais atvejais gali prireikti individualių rekomendacijų dėl mitybos.
Dažnai pastebime, kad nėščiosios patiria įvairiausių norų valgyti arba atvirkščiai – netoleruoja tam tikrų produktų, ir tai dažniausiai išryškėja jau pirmąjį trimestrą. Be to, kiekvienoje kultūroje gausu savų rekomendacijų apie geriausią dietą, kad nėštumas būtų sveikas ir visavertis.
Bananai yra nebrangūs, skanūs ir turi daug naudos sveikatai, tad kodėl kai kurie specialistai rekomenduoja jų vengti? Pasižiūrėkime, kas slypi šiame mėsingame ir saldžiame vaisiuje (beje, botanikai bananą priskiria uogoms, nes jis auga iš vienos kiaušidės, turi minkštą odelę, minkštimą ir daug mažų sėklyčių).
Bananai yra švelnaus skonio, maistingi ir lengvai virškinami. Dažnai patariama valgyti bananus žmonėms atsigaunantiems po operacijų ar turintiems virškinamojo trakto sutrikimų – jie nedirgina skrandžio ir padeda reguliuoti tuštinimąsi. Bananai – sveikas kasdienio gyvenimo užkandis.
Būtini vitaminai ir mineralai, esantys bananuose, padeda išvengti rėmens, stabilizuoti kraujo spaudimą bei reguliuoti skysčių balansą organizme.
Bananai pasižymi didele maistine verte: gausu skaidulų, labai daug kalio, taip pat jie yra puikus energijos šaltinis dėl angliavandenių kiekio. Tačiau tai reiškia ir tai, kad prinokusiuose bananuose yra nemažai cukraus.
Vienas vidutinio dydžio bananas vidutiniškai turi:
Žaliuose bananuose angliavandeniai daugiausia yra krakmolas, kuris, bananui nokstant, virsta natūraliais cukrumis: fruktoze, gliukoze ir sacharoze. Labai prinokusiame banane cukraus kiekis gali siekti iki 16%.
Dauguma krakmolo žaliuose bananuose (neprinokusiuose) yra atsparus krakmolas, kuris veikia kaip skaidula, nes nesuvirškintas pereina į storąją žarną, kur bakterijos jį fermentuodamos gamina butiratą. Tai trumpos grandinės riebalų rūgštis, kuri maitina storosios žarnos ląsteles ir skatina žarnyno barjero sveikatą, mažina uždegimą.
Bananai taip pat turi pektino – dar vieną vertingą prebiotinę skaidulą. Vaisiams nokstant, padidėja vandenyje tirpaus pektino dalis, todėl bananas darosi minkštesnis.
Trys svarbiausios medžiagos, kurias mums suteikia bananai – kalis, vitaminas B6 ir vitaminas C. Plačiau apie kalį – žemiau.
Bananai suteikia mums ir dopamino (vartojamas kaip antioksidantas), ir katechinų – antioksidantų flavonoidų, pagerinančių širdies veiklą.
Pagrindiniai bananuose esantys elementai gali padėti stabilizuoti kraujo spaudimą, sumažinti pykinimą, lengvinti rėmenį – visa tai svarbu sveikai mitybai nėštumo metu. Bananus paprastai laikoma saugiais vartoti būnant nėščia.
Kalis – kuklaus banano didžiausias turtas
Kai sakome, kad bananuose gausu kalio, iš tiesų taip ir yra. Būtent dėl šio mineralo bananai laikomi supermaistu, tačiau didelis kalio kiekis gali turėti ir potencialių rizikų. Pernelyg didelis bananų kiekis gali padidinti komplikacijų riziką.
Kalis – būtinas mineralas, labai svarbus normalioms organizmo funkcijoms. Jis užtikrina tinkamą raumenų, nervų ir širdies veiklą. Kalis taip pat yra elektrolitas, padedantis palaikyti elektros laidumą mūsų kūne.
Organizmui būtiniausi elektrolitai, kuriuos turime gauti su maistu, yra kalis ir natris, nes jų pats organizmas pagaminti negali.
Kalis ir natris veikia drauge, palaikydami jonų balansą mūsų ląstelėse. Kai natrio jonas patenka į ląstelę, kalio jonas iš jos išeina ir atvirkščiai. Šis siurblio mechanizmas svarbus skysčių ir kraujo spaudimo reguliacijai, maistinių medžiagų pernešimui į ląsteles bei signalų perdavimui audiniuose.
Nepakankamas natrio ir kalio kiekis trikdo svarbias organizmo funkcijas. Mityba, kurioje gausu perdirbtų produktų, dažnai lemia per didelį natrio ir per mažą kalio suvartojimą. Jeigu dažniau valgote išsineštinį ar paruoštą maistą – verta įtraukti daugiau bananų.
JAV bendros mitybos gairės nurodo, kad suaugusio žmogaus paros kalio norma – 2500–3000 mg. Tad vienas vidutinio dydžio bananas suteikia daugiau nei 10% reikiamos dienos normos.
Bananai gali būti vertinga Jūsų mitybos dalis nėštumo metu – jie suteikia būtinų maistingų medžiagų, prebiotinių skaidulų ir energijos. Kalis, esantis bananuose, svarbus skysčių, elektrolitų ir kraujo spaudimo pusiausvyrai palaikyti. Bananai taip pat padeda sumažinti vidurių užkietėjimo ir rėmens simptomus, kurie dažni nėštumo metu.
Nėštumo metu daugelį moterų neramina svorio augimas, o didelis bananų (ar kitų saldžių maisto produktų) cukraus kiekis gali sustiprinti su tuo susijusią riziką.
Jeigu nėštumas vystosi be nesklandumų, bananai taip pat naudingi ir vaisiui. Vitaminas B6 itin svarbus formuojantis kūdikio smegenims ir nervų sistemai, o bananai – puikus B grupės vitaminų šaltinis. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą, todėl yra svarbus mažinant anemijos riziką.
Jeigu galvojate, kaip dažnai verta valgyti bananus nėštumo laikotarpiu, atsižvelkite į galimas rizikas sau ir savo kūdikiui. Didelis kalio ar cukraus kiekis gali kelti problemų. Keletas priežasčių, kodėl bananai galėtų būti tarp tų vaisių, kurių nėštumo metu verčiau vengti:
Padidėjęs kalio kiekis organizme, arba hiperkalemija (dažniausiai dėl netinkamo maisto papildų vartojimo), gali sukelti širdies ir raumenų sutrikimų, pavojingų tiek mamai, tiek vaisiui. Ši būklė dažnai neturi aiškių simptomų, tačiau gali lemti nuovargį, tirpimą, silpnumą. Didžiausia rizika – nereguliarus širdies ritmas, sukeliantis širdies nepakankamumą ir net mirtį, taip pat vaisiaus vystymosi sutrikimus.
Gliukozė kraujyje, arba cukrus, yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis, kylantis ir krentantis priklausomai nuo to, ką valgome. Sveikos moters gliukozės kiekis kraujyje prieš valgį turėtų būti 80–130 mg/dL, o praėjus dviem valandoms po valgio – mažiau nei 180 mg/dL.
Insulinas – hormonas, gaminamas kasos, kuris padeda pernešti gliukozę į ląsteles energijos gamybai. Sergant cukriniu diabetu, organizmas negamina pakankamai insulino arba jo tinkamai nepanaudoja, todėl gliukozė lieka kraujyje.
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) pasireiškia stipriu alkiu, troškuliu, dažu šlapinimu, o ūmi ar lėtinė hiperglikemija gali sukelti rimtų komplikacijų, tačiau ši būklė valdoma.
Dalis nėščiųjų laikinai suserga cukriniu diabetu, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Tai vadinama gestaciniu diabetu. Rizikos grupės moterims reikėtų stebėti angliavandenių, įskaitant bananus, suvartojimą.
Nėštumo metu moters kraujo tūris išauga, kad patenkintų augančio kūdikio poreikius. Dėl to organizmui reikia pagaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, tad geležies, B12 ir folio rūgšties poreikis išauga.
Bananai turi B grupės vitaminų, tačiau taip pat yra ir junginių, kurie gali mažinti augalinės (neheminės) geležies pasisavinimą. Rizikai dėl geležies stokos anemijos priklausančioms moterims svarbu tai žinoti, planuojant saugią nėštumo mitybą.
Dėl didelio kalio kiekio bananus reikėtų riboti vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus (AKF inhibitorius), beta adrenoblokatorius ar kitus vaistus, kurių veikimas susijęs su kalio reguliavimu. Per daug kalio gali sukelti nereguliarų širdies ritmą ir apkrauti inkstus.
Bananai taip pat gali silpninti paracetamolio (acetaminofeno) veikimą – tokiais atvejais jų vertėtų vengti.
Nors alergija bananams pasitaiko tik 0,1–1,2% žmonių, kai kuriems šis vaisius gali sukelti alergines reakcijas: niežėjimą burnoje ar gerklėje, lūpų ir liežuvio tinimą, švokštimą, bėrimus, pilvo spazmus ar viduriavimą. Kai kurioms moterims reakcija gali būti gyvybei pavojinga. Bananų alergija dažnai susijusi su žiedadulkių ir latekso alergija.
Jei įtariate, kad esate alergiška bananams (ar kitiems vaisiams, daržovėms), nėštumo laikotarpiu jų verčiau atsisakykite.
Nėštumo metu svarbu į racioną įtraukti įvairių rūšių vaisių, kad būtų užtikrintas balansuotas vitaminų, mineralų ir skaidulų suvartojimas. Nepamirškite ir pakankamo skysčių kiekio! Štai keli pasirinkimai, galintys tapti puikia alternatyva bananams ir būti saugia Jūsų nėštumo dietos dalimi:
Apelsinuose gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, gerina geležies pasisavinimą ir padeda augti kūdikiui.
Įvairiose uogose daug antioksidantų, skaidulų ir vitamino C. Skaidulos padeda sklandžiai virškinti ir malšina vidurių užkietėjimą, dažną nėštumo problemą.
Avokadai – itin maistingi vaisiai, turintys daug sveikųjų mononesočiųjų riebalų, folio rūgšties, kalio. Folio rūgštis ypač svarbi ankstyvam kūdikio smegenų vystymuisi.
Manguose daug vitamino A, C ir folio rūgšties. Vitaminas A labai svarbus formuojantis kūdikio akims, o C gerina kolageno gamybą.
Ananasai suteikia vitamino C ir mangano. Juose taip pat yra bromelaino – fermento, palengvinančio virškinimą ir mažinančio uždegimą.
Obuoliuose gausu skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Tirpios obuolių skaidulos padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir gerina žarnyno veiklą.
Jei gydytoja nenurodė kitaip, nepulkite nerimauti dėl bananų vartojimo nėštumo metu. Nors individualios aplinkybės gali paskatinti pakoreguoti mitybą, įvairi, tikrais produktais (vaisiais, daržovėmis, žolelėmis, riešutais, pupelėmis, naudingais riebalais ir baltymais) praturtinta mityba visada gera išeitis. Svarbiausia – nepamirškite pakankamai gerti vandens! Kilus abejonėms, visada pasitarkite su kvalifikuotu medicinos specialistu.
Atsisiųsk WomanLog dabar: