Kiaušintakiai: Viskas, ką turėtum žinoti
Moterų reprodukcinė sistema yra tokia sudėtinga, kad net ir šiandien apie ją žinome ne viską. Tad pasigilinkime į vieną svarbiausių moters reprodukcinės sistemos ir žmogaus apvaisinimo organų – kiaušintakius. Šiame straipsnyje sužinosi, kas yra kiaušintakiai, kokios jų funkcijos ir kokį vaidmenį jie atlieka pastojant bei nėštumo metu.
Moterų reprodukcinę sistemą sudaro vidiniai ir išoriniai organai. Išoriniai reprodukciniai organai yra vulva, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, klitoris bei makšties anga. Vidiniai organai – makštis, gimdos kaklelis, kiaušintakiai, kiaušidės ir gimda. Visi šie organai svarbūs ir atlieka daugybę funkcijų – nuo lytinės ir reprodukcinės sveikatos iki hormoninės veiklos. Tačiau nedaugelis žinome, kokios yra tikslios kiaušintakių funkcijos ir kodėl jie tokie svarbūs pastojant.
Kas yra kiaušintakiai ir kokios jų trys pagrindinės funkcijos?
Kiaušintakiai yra apie 10–12 cm ilgio, jų gale yra piltuvėlio formos angos prie abiejų kiaušidžių. Vidinis jų paviršius išklotas plaukeliais – blakstienuotomis ląstelėmis, kurios padeda nukreipti kiaušialąstę į kiaušintakį.
Trys pagrindinės jų funkcijos:
- Kiaušialąstės transportavimas: Ovuliacijos metu, maždaug ciklo viduryje, kiaušidės išskiria subrendusią kiaušialąstę. Ji patenka į kiaušintakį, o blakstienuotos ląstelės bei raumenų susitraukimai padeda ją pernešti gimdos link, kur ji gali susitikti su spermatozoidais.
- Apvaisinimo vieta: Tos pačios blakstienuotos ląstelės padeda spermatozoidams judėti kiaušialąstės link. Jei kiaušialąstė kiaušintakyje susitinka su spermatozoidu, apvaisinimas dažniausiai įvyksta čia. Apvaisinta kiaušialąstė, arba zigota, toliau juda gimdos link.
- Embriono ankstyvas transportavimas: Po apvaisinimo ankstyvas embrionas per kiaušintakį patenka į gimdą, kur tvirtinasi gimdos gleivinėje.
Kiaušintakių sandara
Kiaušintakiai gali priminti žiedą: jie driekiasi iš gimdos abipus ir jungiasi su kiaušidėmis plačiomis, žiedo žiedlapius primenančiomis angomis.
Kiaušintakį sudaro keturios dalys:
- Piltuvėlis (infundibulum): Tai piltuvėlio formos kiaušintakio dalis, esanti arčiausiai kiaušidės. Jį sudaro smulkūs ataugos – fimbrios, kurios siekia kiaušidę. Viena iš jų, vadinama fimbria ovarica, pakankamai ilga, kad prisiliestų prie kiaušidės. Fimbrių paskirtis – sugauti iš kiaušidės išsiskyrusią kiaušialąstę ir įstumti ją į kiaušintakį, kad ši pakliūtų į gimdą. Šios mažytės ataugos labai jautrios ir pažeidžiamos esant infekcijoms, pavyzdžiui, lytiškai plintančioms. Pažeistos fimbrios nebegali tinkamai sugauti ir pernešti kiaušialąstės.
- Sąsmauka (istmus): Tai siauras kanalas, jungiantis pagrindinę kiaušintakio dalį (ampulę) su artimiausia gimdai dalimi, vadinama intramurine.
- Ampulė: Pagrindinė kiaušintakio dalis tarp piltuvėlio ir sąsmaukos. Dažniausiai apvaisinimas vyksta būtent ampulėje.
- Intramurinė dalis: Ši dalis įeina į viršutinę gimdos sienelės dalį ir atsiveria į gimdos ertmę, kur embrionas gali prisitvirtinti ir augti į vaisių.
Kaip kiaušintakiai naudoja vibraciją?
Atrodo, kad kiaušintakiai tik perneša kiaušialąstes, bet jie yra sudėtingesni negu atrodo. Kiaušintakiai – vieni svarbiausių reprodukcinės sistemos organų sėkmingam apvaisinimui. Kad tai įvyktų, kiaušintakiai naudoja vibraciją ir raumenų susitraukimus.
Po ovuliacijos, kai kiaušidė išskiria kiaušialąstę, kiaušintakis švelniais raumenų susitraukimais sukuria siurbimo efektą, kuris padeda kiaušialąstei patekti į kiaušintakio angą. Hormoniniai signalai organizme sukelia kiaušintakių sienelių susitraukimus – taip užtikrinama, kad kiaušialąstė patektų ten, kur reikia.
Kaip jau minėta, vidinis kiaušintakių paviršius padengtas milijonais smulkių blakstienuotų ląstelių. Šios blakstienos nuolat juda ritmiškai, sukeldamos srovę, kuri kiaušialąstę varo kiaušintakio link gimdos. Koordinuotas blakstienų judėjimas ir kiaušintakio raumenų susitraukimai švelniai stumia kiaušialąstę siauru kiaušintakio keliu. Minkštos blakstienos apsaugo kiaušialąstę nuo įstrigimo ir palengvina jos kelionę į gimdą, kur galimas implantavimas.
Visgi šis trapus procesas gali būti sutrikdytas ir sukelti vaisingumo problemų.
Dažnos kiaušintakių problemos ir būklės
Nors kiaušintakių vaidmuo trunka akimirką visame nėštumo procese, jie turi būti sveiki. Pažeisti kiaušintakiai ne tik apsunkina galimybę pastoti, bet ir padidina nėštumo komplikacijų riziką moteriai ir vaikui.
Kokios ligos pažeidžia kiaušintakius?
Negimdinis nėštumas
Negimdinis arba tubarinis nėštumas įvyksta, kai embrionas prisitvirtina prie vieno iš kiaušintakių. Įprastai embrionas turėtų įsiskverbti į gimdos sienelę, bet jei apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje ir zigota nėra perkelta į gimdą, ji gali įsitvirtinti ir ten. Negimdiniai nėštumai yra pavojingi ir negali būti išnešioti – juos būtina kuo greičiau nutraukti dėl gresiančio plyšimo ir vidinio kraujavimo.
Salpingitas
Salpingitas – tai dubens organų uždegimas, dažniausiai atsirandantis dėl infekcijos. Įprastai salpingitas išsivysto dėl negydomų lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip chlamidiozė ar gonorėja. Kiaušintakių uždegimas gali vėliau sukelti daugiau problemų: nevaisingumą ar nėštumo komplikacijų.
Kiaušintakių vėžys
Kiaušintakių vėžys – reta liga, sudaranti tik 1–2 % ginekologinių vėžių. Šio tipo vėžys prasideda kiaušintakiuose ir gali greitai plisti į kiaušides. Visgi, anksti aptikus, išgyvenamumas labai didelis.
Kiaušintakių užsikimšimai
Kiaušintakio užsikimšimas, dar vadinamas hidrosalpinksu, įvyksta, kai dėl susikaupusio skysčio užsikemša kiaušintakio kelias. Tai pavojinga, nes neleidžia spermatozoidams pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstės.
Paraovarinė cista
Paraovarinė cista susidaro ant kiaušintakių ar kiaušidžių. Dauguma šių cistų užpildytos skaidriu skysčiu, bet gali būti ir kietų sudėtinių dalių. Mažų, nesudėtingų cistų dažniausiai gydyti nereikia – jos gali plyšti ar pasišalinti be jokio šalutinio poveikio. Tačiau didesnes ar sukeliančias simptomus kartais tenka pašalinti chirurginiu būdu.
Ką daryti, jei vienas iš kiaušintakių užsikemša?
Kiaušintakių užsikimšimas – gana dažnas reiškinys. Apie 30 % nevaisingumo atvejų lemia būtent kiaušintakių užsikimšimas. Paprastai užsikimšimas atsiranda dėl randinio audinio po infekcijos ar uždegimo. Dažniausia priežastis – negydytos lytiškai plintančios infekcijos, sukeliančios dubens uždegiminę ligą. Tačiau užsikimšimai gali kilti ir dėl endometriozės, kiaušintakio polipų, gimdos miomų ir navikų, anksčiau buvusių negimdinių nėštumų.
Jei kiaušidė, priklausanti prie užsikimšusio kiaušintakio, išskiria kiaušialąstę, ji lieka įstrigusi ir nepasiekia gimdos, kur galėtų būti apvaisinta. Be to, išauga negimdinio nėštumo rizika, nes keliaujanti kiaušialąstė gali čia pat įsitvirtinti, užuot nukeliavusi į gimdą.
Užsikimšimas taip pat sutrumpina apvaisinimo langą ir sumažina tikimybę, kad kiaušialąstė susijungs su spermatozoidu. Daugelis apie užsikimšusius kiaušintakius sužino tik planuodamos nėštumą – dažnai simptomai būna menki ar visai nejuntami.
Nors pastoti sunkiau, net ir su užsikimšusiu kiaušintakiu yra būdų pastoti. Daugelis gydytojų rekomenduoja in vitro apvaisinimo (IVF) procedūrą. Priklausomai nuo užsikimšimo vietos ir priežasties, gali būti atliekama salpingostomija. Jos metu chirurgė padaro nedidelį pjūvelį, kad išleistų skystį arba pašalintų pažeistą vietą. Tačiau po šios operacijos kai kurios moterys turi didesnę persileidimo ar nėštumo komplikacijų riziką.
Kiaušintakių perrišimas
Terminas „perrišti kiaušintakius“ reiškia tubarinę ligaciją arba tubektomiją. Tai chirurginis moters sterilizacijos būdas, suteikiantis nuolatinę apsaugą nuo nėštumo. Kai kurios moterys renkasi perrišti kiaušintakius baigusios planuoti šeimą. Taip pat šį metodą pasirenka ir vaikus neplanuojančios moterys, norinčios apsisaugoti nuo nėštumo be hormoninių kontraceptikų. Deja, daug specialistų vis dar nenoriai atlieka kiaušintakių perrišimą niekada negimdžiusioms moterims dėl išankstinių nuostatų ar baimės dėl sprendimo persigalvoti.
Kaip atliekamas kiaušintakių perrišimas?
Procedūros metu kiaušintakiai užspaudžiami, perkerpami, užrišami ar uždaromi per pjūvį pilve. Tai neleidžia iš kiaušidžių išsiskiriančioms kiaušialąstėms keliauti kiaušintakiais iki gimdos. Užblokavus kiaušintakius, kiaušialąstė negali susitikti su spermatozoidu ir patekti į gimdą, kad įvyktų apvaisinimas ir implantacija.
Tai laikoma nuolatine kontracepcijos forma, nes atkurti kiaušintakių laidumą ir susigrąžinti vaisingumą dažniausiai būna sunku ar net neįmanoma. Kiaušidės lieka funkcionuojančios ir toliau išskiria kiaušialąstes, bet užblokuoti kiaušintakiai efektyviai apsaugo nuo nėštumo. Per pjūvį uždarius kiaušintakius, mėnesinių ciklas ar hormonų veikla nesikeičia, o apsauga nuo nėštumo – didesnė nei 99 %. Tai gali būti puikus ilgalaikės kontracepcijos būdas be hormoninių vaistų šalutinių poveikių. Visgi, prieš priimant sprendimą, būtina abuoti visus šio pasirinkimo privalumus ir trūkumus.
Pabaigai
Kiaušintakiai yra esminiai sėkmingam apvaisinimui ir sveikam nėštumui. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti, kaip veikia kiaušintakiai, kokia jų sandara ir su kokiomis sveikatos būklėmis jie susiję. Jei nori sužinoti daugiau apie menstruacinius ciklus, nėštumą ar moterų sveikatą – kviečiame skaityti mūsų kitus tinklaraščio įrašus.
Atsisiųsk WomanLog jau dabar:
