Išrankios gimdos teorija: kas tai ir kodėl tai svarbu
Tikimybė pastoti jau pirmąjį mėnesį pradėjus bandyti yra tik 20–30 %. Kuo ilgiau bandote pastoti, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks. Maždaug 80 % porų pastoja per pirmuosius metus. Visgi ne visoms taip pasiseka, nes daugybė veiksnių gali sumažinti pastojimo galimybę. Vienas įdomių veiksnių – „išrankios gimdos“ teorija. Šiame straipsnyje sužinosite, ko reikia norint pastoti ir kodėl jūsų gimda gali jums trukdyti.
Be to, kad moters kūnas geba pradėti ir išnešioti naują gyvybę, jis galimai taip pat geba ir pasirinkti, kokią gyvybę išnešios. Išrankios gimdos idėja žinoma jau seniai. Pagal šią teoriją, moters kūnas gali nuspręsti, kuriuos embrionus auginti, o kuriuos pašalinti.
Kaip vyksta žmogaus pastojimas?
Norint suprasti, kaip mūsų kūnas parenka gyvybingiausius embrionus, pirmiausia pažiūrėkime, kaip vyksta pastojimas. Žmogaus pastojimas daugiausia priklauso nuo atsitiktinumo. Nors neplanuotų nėštumų pasitaiko nuolat, sąmoningai pastoti nėra taip paprasta – tam gali prireikti daug mėginimų ir metų. Daugybė veiksnių turi „sutapti“, kad galėtų susikurti tinkamos sąlygos.
Kartą per mėnesį vienas iš kiaušidžių išskiria subrendusią kiaušialąstę į kiaušintakį. Šis procesas vadinamas ovuliacija ir vyksta apie ciklo vidurį. Jis trunka tik 24–48 valandas, po to kiaušialąstė vėl absorbuojama organizmo.
Jei norite pastoti, geriausia lytinį aktą turėti per šį vaisingą langą. Vyrui ejakuliuojant, į moters lytinį traktą patenka milijonai spermatozoidų, kurie tada keliauja pro gimdos kaklelį į kiaušintakius.
Jei spermatozoidas kiaušintakyje susitinka su kiaušialąste, jis prasiskverbia pro jos apvalkalą. Ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės tampa skystesnės ir mažiau rūgščios, todėl spermatozoidams lengviau išgyventi ir pasiekti kiaušialąstę. Šiuo laikotarpiu spermatozoidai patiria biocheminius pokyčius, vadinamus kapacitacija, kurie padeda apvaisinti kiaušialąstę. Spermatozoidas išskiria fermentus, kad suskaidytų išorinius kiaušinėlio sluoksnius. Tuomet spermatozoido ir kiaušialąstės genetinė medžiaga susilieja ir susidaro vienaląstis zigotas.
Keliaudamas žemyn kiaušintakiu, zigotas pradeda dalintis į daugelį ląstelių. Ši didėjanti ląstelių sankaupa vadinama morule, vėliau – blastocista. Maždaug po savaitės nuo apvaisinimo blastocista implantuojasi į gimdos sienelę, kur toliau vystosi embrionas ir vaisius per visą nėštumą. Prisisegus embrionui, susiformuoja placenta, kuri aprūpina augantį kūdikį svarbiausiomis funkcijomis ir maistinėmis medžiagomis.
Kodėl pastojimas laikytinas stebuklu?
Apie 11 % moterų ir 9 % vyrų susiduria su nevaisingumo problemomis. Net iki 15 % porų, metus bandžiusios pastoti natūraliai, taip ir nesulaukia sėkmės. Daugybė skirtingų veiksnių veikia jūsų tikimybę pastoti: nuo sveikatos, amžiaus, genetikos iki gyvenimo būdo. Nepriklausomai nuo to, kaip greitai kai kurioms poroms pavyksta pastoti, posakis „gimimas yra stebuklas“ nėra toli nuo tiesos.
Štai kodėl:
Kiekvieną mėnesį vaisingas langas yra labai trumpas. Ovuliacija, kai kiaušinėlis yra prieinamas apvaisinimui, trunka tik 24–48 valandas per ciklą, o kartais jos išvis nebūna. Taip, spermatozoidai gali išgyventi moters kūne iki 5 dienų, tačiau ši trukmė turi sutapti su vaisingu langu.
Prieš ovuliaciją makšties pH dažnai būna per rūgštus ilgalaikiam spermatozoidų išlikimui. Makšties gleivės tuo metu sausos, todėl spermatozoidams sunku keliauti link gimdos. Dauguma kiekvieno ejakuliacijos metu patekančių spermatozoidų nėra gyvybingi, o net ir tie, kuriems pavyksta, dažnai neranda kelio iki kiaušialąstės.
Be to, moters imuninė sistema gali atakuoti spermatozoidus. Tyrimai parodė, kad spermos skystis sukelia moters organizme imuninį atsaką. Tai reiškia, kad moters kūnas stengiasi pašalinti spermatozoidus ir laiko juos įsibrovėliais.
Kas yra išranki gimda?
„Išrankios gimdos“ teorija – tai požiūris reprodukcinės biologijos srityje, kuris teigia, jog gimda gali atrinkti, kuriems embrionams leidžiama implantuotis ir vystytis į nėštumą. Teorija siūlo, kad gimda geba atpažinti embriono kokybę ar genetinį suderinamumą.
Ji galbūt skatina implantuotis ir augti sveikesnius ar genetiškai labiau su motina suderinamus embrionus. Visgi ši idėja kol kas tebėra tik teorija ir nėra moksliškai įrodyta. Tačiau jei ji pasitvirtintų, pastoti ir išnešioti nėštumą būtų dar sudėtingiau nei manėme.
Išrankios gimdos teorija taip pat meta iššūkį prielaidai, kad gimda pastojimo procese yra visiškai pasyvi terpė. Jei tai tiesa, gimda gali siųsti biocheminius signalus, kad įvertintų embriono kokybę. Tokiu būdu gimda galėtų padidinti sėkmingo nėštumo ir sveiko palikuonio tikimybę, kas žmogui suteiktų evoliucinį pranašumą.
Ką nutinka atstumtiems embrionams ar spermatozoidams?
Jei aktyviai bandote pastoti, galbūt jums įdomu, kas vyksta organizme, kai jis atmeta spermatozoidus ar neleidžia embrionams implantuotis. Jei „išrankios gimdos“ teorija teisinga, moters reprodukcinio trakto biocheminė aplinka ar imuninė reakcija gali sunaikinti arba imobilizuoti kai kuriuos spermatozoidus.
O dėl embrionų, jei jie netinka implantacijai, moters imuninė sistema gali juos atakuoti ir pašalinti labai ankstyvame etape. Biocheminiai faktoriai, tokie kaip hormonai ar baltymų signalai, gali nulemti, kad vieni embrionai neįsitvirtins ar stabdys vystymąsi po implantacijos. Jei gimda atmeta spermatozoidus ar embrionus labai anksti, tikriausiai to net nepastebėsite. Net ir tie embrionai, kurie įsitvirtina, bet žūva per pirmą nėštumo trimestrą, sukelia persileidimus, kurie dažnai būna nepastebėti arba panašūs į stipresnes mėnesines. Iš tiesų net iki 20 % nėštumų baigiasi persileidimu.
Kaip padidinti tikimybę pastoti?
Yra keletas būdų, galinčių padidinti jūsų šansus pastoti.
- Sekite savo ovuliaciją ir mylėkitės vaisinguoju laikotarpiu – tai paprastai yra 5 dienos iki ir įskaitant ovuliacijos dieną. Naudokite ovuliacijos testus, sekite bazinę kūno temperatūrą ar stebėkite gimdos kaklelio gleivių pokyčius, kad nustatytumėte ovuliaciją. Tačiau dažnesni lytiniai santykiai nebūtinai padidina pastojimo galimybę. Kuo daugiau ejakuliacijų patiria vyras, tuo mažesnis jo spermatozoidų kiekis ir judrumas. Norint padidinti tikimybę, geriau lytinius santykius turėti kelias dienas iki numatomos ovuliacijos ir per ją.
- Išlaikykite sveiką svorį. Tiek antsvoris, tiek per mažas svoris gali paveikti jūsų menstruacijų ciklą ir sumažinti vaisingumą.
- Keletą mėnesių iki bandymo pradžios gerkite daugiau vandens, atsisakykite rūkymo ir gausaus alkoholio, mažinkite stresą sportuodama, užsiimdama joga ar meditacija. Pradėkite vartoti nėščiosioms skirtus vitaminus su folio rūgštimi – ji padeda išvengti tam tikrų apsigimimų. Tyrimai rodo, jog planuoti nėštumai būna sėkmingesni ir saugesni.
Visgi ir jūsų partneriui svarbu pasiruošti nėštumui. Dažnai tikima, kad vyrui tereikia apvaisinti kiaušialąstę, tačiau pusė embriono genų yra iš tėvo pusės. Jei jo spermos kokybė bloga, gimda gali ją atmesti, arba tai gali paveikti vaiko sveikatą.
Keletą mėnesių iki nėštumo planavimo jūsų partneris taip pat turėtų keisti gyvenimo būdą: mesti rūkyti, riboti alkoholį, maitintis sveikiau, daugiau judėti. Tai padidins jūsų šansus ne tik pastoti, bet ir susilaukti sveiko vaiko.
Visgi net ir laikantis visų patarimų, daliai porų pastoti sekasi sunkiau nei kitoms. Nors tai labai jautri ir skaudi patirtis, svarbu žinoti – jūs turite pasirinkimų.
IVF pasirinkimas
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – tai viena iš pagalbinio apvaisinimo technologijų rūšių. Jos metu moters kiaušialąstės apvaisinamos vyro sperma laboratorijos sąlygomis už kūno ribų.
Kad IVF pavyktų, svarbu surinkti kuo daugiau gyvybingų kiaušialąsčių. Šiam tikslui moteriai skiriami vaisingumą skatinantys vaistai, kad kiaušidės subrandintų kelias kiaušialąstėmis užpildytas folikulus, o ne vieną, kaip natūraliai. Kai folikulai subręsta, kiaušialąstės surenkamos per nedidelę chirurginę procedūrą.
Vyras turi pateikti spermą, kad kiaušialąstės būtų apvaisintos. Apvaisintos kiaušialąstės laboratorijoje auga ir vystosi keletą dienų. Tuomet keli sveikiausi embrionai pasirenkami ir specialiu plonu kateteriu per gimdos kaklelį įterpiami į moters gimdą.
Daugeliui porų IVF yra vienintelė galimybė susilaukti vaiko. Jei jums mažiau nei 35 metai, IVF sėkmės rodiklis yra 41–47 %. Šansai mažėja po 35-erių, bet pastoti IVF pagalba įmanoma ir po 40-ies. Vis dėlto verta prisiminti, kad sėkmės rodikliai mažėja, o pats nėštumas gali būti sudėtingesnis. Be to, kartais prireikia daugiau nei vieno IVF ciklo, o procedūra emociškai, fiziškai ir finansiškai varginanti.
Pabaigai
Pastojimas gali būti sudėtingas ir užtrukti ne vienerius metus. Tačiau visada yra būdų padidinti savo galimybes. Šiuolaikinei medicinai tobulėjant, vis daugiau porų gali džiaugtis tėvyste. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, ką išgyvena jūsų kūnas pastojimo procese. Jei norite plačiau sužinoti apie nėštumą ir moterų sveikatą, kviečiame apsilankyti mūsų tinklaraštyje.
Atsisiųskite WomanLog programėlę dabar:
