Daugeliui žmonių, norinčių susilaukti vaikų, sunku pastoti. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip didžiulis smūgis, tačiau šiandien egzistuoja daugybė alternatyvių kelių į tėvystę – įvaikinimas, surogacija ir vaisingumo gydymo metodai. Pasirinkimo priežastys dažnai būna sudėtingos ir asmeniškos, tačiau visi keliai yra vienodai pagrįsti.
Kiaušialąsčių donorystė yra puiki galimybė toms moterims, kurios nori patirti nėštumą ir gimdymą, bet yra nevaisingos ar turi kitų priežasčių, dėl kurių negali naudoti savo kiaušialąsčių. Donorės kiaušialąstės gali būti naudojamos heteroseksualių porų, tos pačios lyties porų ar vienišų žmonių, siekiančių tapti tėvais. Donorystė taip pat gali būti prasminga ir pačiai donorei – jos dėka kiti žmonės gali patirti motinystės ar tėvystės džiaugsmą.
Kiaušialąsčių donorystė – tai procesas, kai sveika, vaisinga moteris paaukoja savo kiaušialąstes (oocitus), kad jas galėtų naudoti kitas asmuo. Dažniausiai tai vyksta anonimiškai per agentūrą, tačiau aplinkybės gali būti įvairios.
Pagalbinės reprodukcinės technologijos (ART) yra bendras visų medicininių procedūrų, skirtų padėti žmonėms, susiduriantiems su vaisingumo problemomis, terminas.
Pagalbinės reprodukcinės technologijos taikomos nuo 1980-ųjų pradžios ir padėjo milijonams žmonių patirti tėvystės džiaugsmą. ART apima įvairias procedūras, tokias kaip apvaisinimas in vitro (IVF), intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI), lytinių ląstelių ar embrionų užšaldymas bei vaisingumo medikamentai. Dažnai pacientės turi išbandyti kelis gydymo ciklus, kol pasiekiama sėkmė.
Nors pati donorystės procedūra techniškai nepriskiriama ART, kiaušialąsčių donorė patiria IVF proceso superovuliacijos bei ištraukimo etapus – jie aprašyti žemiau.
Sveika moteris gali donorystę pasirinkti altruistiškais tikslais. Visgi, dauguma donorių savo kiaušialąstes dovanoja per agentūrą, kuri už tai dosniai atlygina. Atlyginimo suma ir sąlygos labai priklauso nuo pačios gydymo įstaigos bei šalies, kurioje ji veikia.
Tarp besinaudojančių donorių kiaušialąstėmis priežasčių yra daug. Dažniausiai pora siekia susilaukti genetinių vaikų, tačiau moteris turi prastos kokybės kiaušialąstes. Donorės kiaušialąstės suteikia galimybę moteriai pačiai patirti nėštumą ir gimdymą – ji taps gestacine ir socialine, bet ne biologine mama. Jei apvaisinimui naudojama partnerio sperma, vyras taps biologiniu tėvu, nes perduodami jo genai.
Kitos priežastys: genetinių ligų paveldimumo vengimas, įgimtas kiaušidžių nebuvimas ar jų pašalinimas chirurginiu būdu, patirtas chemoterapijos ar radioterapijos gydymas. Donorės kiaušialąstėmis naudojasi ir vienišos moterys bei tos pačios lyties poros. Jei nėra motinos, galinčios išnešioti kūdikį, apvaisintos kiaušialąstės gali būti implantuojamos surogatinėms motinoms.
Moteris, norinti tapti donore, turi praeiti atrankos procesą. Priimamos ne visos norinčios. Dažniausi reikalavimai yra šie:
Jei norite tapti kiaušialąsčių donore, rekomenduojame kreiptis į vietinę vaisingumo kliniką ir sužinoti jų sąlygas. Jei atitinkate reikalavimus ir sąlygos jums tinka, galėsite pasirašyti sutartį su klinika. Kai kurios moterys renkasi vykti į užsienį, kur jos gali tikėtis geresnės priežiūros ir didesnio atlygio už donorystę.
Daugelyje šalių donorės išlieka anonimiškos, tačiau yra išimčių – kai tėvai pageidauja asmeniškai susipažinti su donore ar net pristatyti ją savo vaikui ateityje. Atminkite, kaip donorė, turite teisę į konfidencialumą.
Nors didelis finansinis atlygis gali atrodyti patrauklus, būsima donorė turėtų suprasti, kad pasirinkusi donorystę ji atsisako kontrolės savo genetinės medžiagos atžvilgiu ir nebegalės nulemti, kas taps vaiko tėvais. Jei procedūra sėkminga, gimęs vaikas turės tam tikrų donorei būdingų bruožų.
Kiaušialąsčių paėmimas yra palyginti saugi procedūra, tačiau ji užima laiko. Pirmiausia donorė turi vartoti vaistų, kurie pakeičia natūralų menstruacijų ciklą ir skatina kiaušides brandinti kelias kiaušialąstes tuo pačiu metu – taip padidinamos sėkmingo apvaisinimo ir implantacijos galimybės. Paprastai moters kiaušidės per vieną ciklą subrandina tik vieną kiaušialąstę, tačiau donorystei (ar pasiruošiant IVF procedūrai su savo kiaušialąstėmis) skiriami specialūs vaisingumo vaistai, skatinantys superovuliaciją (kontroliuojamą kiaušidžių hiperstimuliaciją), kad būtų galima paimti bent dvi (bet ne daugiau kaip keturias) kiaušialąstes.
Donorę nuolat stebi vaisingumo specialistas, kad būtų nustatytas tinkamiausias laikas – kai folikulai ruošiasi ovuliacijai, donorė kviečiama į kliniką, kur gydytojas specialia adata paima subrendusius oocitus apvaisinimui. Dažnai taikoma sedacija ar narkozė, kad sumažėtų pojūčiai ar diskomfortas. Kiaušialąstėms paėmus, donorės vaidmuo baigiasi.
Nors daugeliu atvejų procedūra yra saugi, nemažai donorių jaučia tam tikrus šalutinius vaistų poveikius: ciklo nereguliarumą, karščio bangas, nuovargį, spazmus, pūtimą ir pan.. Paprastai donorė gali grįžti prie įprastos veiklos po vienos ar dviejų dienų.
Jeigu donorystė nėra tiesioginė, kiaušialąstės dažniausiai užšaldomos ir laikomos klinikoje ar agentūroje, kol būsimi tėvai išsirenka jas pagal norimas savybes. Kai būsima mama pasiruošusi, visos surinktos kiaušialąstės apvaisinamos iš karto (naudojant partnerio arba donorinę spermą), taip didinant nėštumo tikimybę. Apvaisintos kiaušialąstės įterpiamos į būsimos mamos arba surogatinės motinos gimdą. Dėl šios priežasties IVF būdu pastojusioms moterims dažniau gimsta dvyniai ar kelios atžalos nei natūraliai pastojančioms.
Kiaušialąsčių donorystė suteikia brangią galimybę tiems, kas dėl įvairių priežasčių negali pastoti natūraliai. Tai gali būti prasminga patirtis ir pačiai donorei – ji „dovanoja gyvybę“ ir padeda kitai moteriai išsipildyti svajonei tapti mama. Vis dėlto, donorystė – daugiau nei tik medicininė procedūra. Prieš priimant tokį svarbų sprendimą svarbu įvertinti ir emocinę, ir moralinę pusę.
Savo menstruacijų ciklą galite sekti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog programėlę dabar: