Vyresnės moters nėštumas: rizikos ir natūralaus pastojimo būdai vėlesniame amžiuje
Jei pradėjote planuoti šeimą vėlesniame amžiuje, tikriausiai esate girdėjusi terminą „geriatrinis“ nėštumas. Daugelį metų šis terminas apie pažengusį moters amžių nėštumo metu baugino moteris. Tačiau ar iš tiesų pastoti po 35-erių yra taip rizikinga, kaip sakoma? Sužinokite daugiau apie nėštumą po 35 metų, jo rizikas, privalumus ir būdus turėti sveiką nėštumą.
Paskutiniais dešimtmečiais vidutinis gimdymo amžius nuolat didėja. Europoje pirmojo vaiko susilaukiama vidutiniškai 27–31 metų. JAV dauguma moterų savo pirmąjį vaiką gimdo būdamos 27 metų.
Geresnės švietimo ir karjeros galimybės ir didėjantys vaikų auklėjimo kaštai šį amžių dar pakelia aukščiau. Visgi sveikatos duomenys rodo: nėštumai ir gimdymai vėlesniame amžiuje gali turėti tam tikrų rizikų tiek motinai, tiek kūdikiui. Vietoj termino geriatrinis nėštumas vis dažniau vartojama pažengusio amžiaus nėštumas, nes vis daugiau moterų pirmakart tampa mamomis vėliau.
Ką reiškia vyresnės moters nėštumas?
Nėštumas 35 metų ar vėliau anksčiau būdavo vadinamas geriatriniu nėštumu. Šiandien medikai vengia šio termino dėl neigiamos jo prasmės. Vietoj to sakoma „pažengusio moters amžiaus nėštumas“.
Šis pavadinimas apibūdina ne tik jūsų amžių pastojimo metu, bet ir susijusią vaisingumo būklę bei galimas rizikas. Moters kiaušialąsčių skaičius stipriai sumažėja įžengus į ketvirtą dešimtį, o tai gali apsunkinti pastojimą, sukelti nėštumo komplikacijas ar paveikti vaiko sveikatą.
Kokios yra nėštumo vėlesniame amžiuje rizikos?
Nėštumai vėlyvesniame amžiuje yra įprasti – daugybė moterų, sulaukusių ir 30-ies, ir net 40-ies, natūraliai pastoja ir pagimdo sveikus kūdikius.
Tačiau tam tikroms rizikoms verta pasiruošti:
- Chromosomų pakitimai: Su amžiumi didėja rizika susilaukti vaiko, turinčio chromosominių sutrikimų, pvz., Dauno sindromo. Pavyzdžiui, 20 metų Dauno sindromas nustatomas 1 iš 1480 nėštumų, o 35 metų – 1 iš 353.
- Persileidimas: Nėštumo netekties rizika didėja su moters amžiumi. 35 metų rizika patirti persileidimą – apie 20%, 40-ies metų – 33–40%, o 45 metų ir vyresnei – 57–80%.
- Gestacinis diabetas: Moterys po 35-erių dažniau suserga nėštumo diabetu.
- Hipertenzinės būklės: Padidėja kraujospūdžio ir preeklampsijos rizika.
- Placentos problemos: Tokios komplikacijos kaip placenta previa (placenta uždengia gimdos kaklelį) dažnesnės vyresnėms mamoms.
- Cezario pjūvis: Vyresnėms gimdyvėms dažniau prireikia Cezario pjūvio.
- Priešlaikinis gimdymas: Šiek tiek didesnė tikimybė gimdyti iki 37 nėštumo savaitės.
- Mažas gimimo svoris: Vyresnėms mamoms gimusių kūdikių svoris dažniau būna mažesnis už vidutinį.
- Vaisingumo iššūkiai: Gali prireikti daugiau laiko pastoti, su amžiumi mažėja ir vaisingumas.
Ar reikėtų baimintis pastoti po 35-erių?
Nors vyresnis amžius padidina kai kurių komplikacijų riziką, dauguma moterų vis tiek susilaukia sveikų vaikų be jokių didesnių sunkumų. Tad pasiekus tam tikrą amžių neverta atsisakyti savo svajonės pirmą kartą pastoti ar susilaukti dar vaikų. Šiuolaikinė medicina kasdien žengia į priekį, ir sėkmingo nėštumo tikimybė dažnai gerokai viršija galimas komplikacijas.
Kad padidintumėte sveiko nėštumo tikimybę, patariama atlikti papildomus tyrimus bei pasiruošti dar iki pastojimo.
Kokius tyrimus ir apžiūras verta atlikti prieš pastojant:
- Bendroji gydytojo apžiūra bendrai sveikatai įvertinti ir galimiems gretutiniams susirgimams nustatyti.
- Ginekologinė apžiūra, įskaitant PAP tepinėlį ir lytiškai plintančių infekcijų patikrą.
- Kraujo tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- Kraujo grupė ir Rh faktorius
- Raudonukės imunitetas
- Hepatitas B ir C
- ŽIV
- Skydliaukės veiklos rodikliai (TSH, T3, T4)
- Vitaminų lygis
Ar yra privalumų pastoti vėliau?
Baiminimas ir visuomenės spaudimas dažnai lydi moterų vaisingumą. Kartais atrodo, kad nepastojus dvidešimties prarandi gyvenimą. Tačiau jei turite prieigą prie kokybiškos medicinos, pastojimas vėliau gali turėti net ir pranašumų.
Privalumai pastojus vėlesniame amžiuje:
- Greitesnė investicija į nėštumą ir pasiruošimas jam. Statistikos duomenimis, planuojančios ir besiruošiančios moterys dažniau gimdo sveikus kūdikius.
- Didesnis finansinis stabilumas būsimam vaikui – daugiau laiko įsitvirtinti karjeroje ar sukaupti turtą.
- Su amžiumi būnate labiau pasiruošusi tvarkytis su gyvenimo sunkumais ir spręsti juos brandžiai.
- Poros, kurios tėvais tampa vėliau, dažnai turi ilgesnius ir stabilesnius santykius, o joje vaikui kuriama saugesnė aplinka.
- Tyrimai rodo: vyresnių moterų vaikai gali pasižymėti geresniais kognityviniais rezultatais ir mažiau elgesio problemų.
- Nėštumas ir motinystė gali būti pilnavertiškesni, jei jau turite karjerą, santykius, draugų ir pomėgių iki pastojimo.
O kaip su vyro vaisingumu?
Jei esi tam tikro amžiaus moteris, tikriausiai žiniasklaidoje, per šeimos susibūrimus ar renginiuose dažniausiai girdėsite tik apie „tiksintį laikrodį“ ir tai, kaip kas sekundę prarandate vaisingus kiaušinėlius.
Tačiau apie vyro vaisingumą, genetiką ir sveikatą, kuri yra lygiai tiek pat svarbi, kalbama rečiau. Tiesa, vyrai dažnai gali išlikti vaisingi ilgiau ar net visą gyvenimą, bet tai nereiškia, kad jie visą laiką tokie pat vaisingi ar visada gali susilaukti visiškai sveikų vaikų.
Kaip ir moterys, vis daugiau vyrų tėvystę pasirenka vėliau. Tačiau jų vaisingumas nuo 40 metų taip pat mažėja.
Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, net trečdalis visų vaisingumo iššūkių kyla dėl vyro. Tyrimas rodo:
Taigi tėvo genetika ir sveikata lemia ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatą nėštumo metu. Atsakomybė tenka ne tik moterims – vaikui reikia abiejų tėvų.
Kokia tikimybė pastoti vėlesniame amžiuje?
Viena priežasčių, kodėl vis dar tiek diskusijų apie šeimos planavimą vėliau, – moters vaisingumas ima mažėti dar ketvirtame dešimtmetyje. Moteris vaisingais metais netenka apie 300 000–400 000 kiaušinėlių. Priartėjus prie menopauzės jų lieka labai mažai – o ir likę dažniau turi chromosomų pakitimų. Be to, ciklas gali tapti nereguliarus, o kiaušidės išskiria mažiau estrogeno ir progesterono.
Pagal statistiką, jaunesnės nei 30 moterys turi apie 25% natūralaus pastojimo tikimybę kiekvieną ciklą, trisdešimtmetėms ši tikimybė yra 20%. Sulaukus 40-ies natūralaus pastojimo tikimybė per ciklą sumažėja iki 5%.
Kaip pastoti vėliau?
Net ir vėlesniame amžiuje galite natūraliai pastoti bei pagimdyti visiškai sveiką kūdikį. Net ir 30-ies bei 40-ies vis dar yra gerokai didesnė sėkmingo nėštumo nei komplikacijų tikimybė. Tačiau šiame amžiuje planavimas ir pasiruošimas tampa dar aktualesnis – kad padidintumėte natūralios pastojimo tikimybės galimybę bei pasirūpintumėte sveikata nėštumo metu.
Stebėkite menstruacijų ciklą
Atkreipkite dėmesį į savo ciklą – tai tarsi asmeninis vaisingumo kalendorius. Žinodama savo ovuliacijos dienas, galėsite suplanuoti pastojimui palankų laiką ir padidinsite šansus pastoti. Tokios programėlės kaip WomanLog padeda sekti ciklą ir nurodo ovuliacijos dienas, kai tikrai galite pastoti.
Valgykite sveikai, tinkamai ilsėkitės ir sportuokite
Rūpinkitės savo kūnu. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų. Užtikrinkite 7–9 valandų miegą kasnakt ir pakankamą poilsį. Ir nepamirškite judėti – reguliarus fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir didina vaisingumą.
Atsisakykite žalingų įpročių
Rūkymas – didžiausias priešas bandant pastoti. Jis ne tik kenkia jums, bet ir apsunkina pastojimą bei didina komplikacijų riziką. Verta riboti ir alkoholį, kuris kelia stresą, mažina naudingas medžiagas ir išbalansuoja ciklą.
Vartokite papildų
Folio rūgštis – būtina, nes saugo nuo įgimtų ydų. Kompleksiniai vitaminai būsimai mamai taip pat padeda, tačiau visuomet verta pasitarti su gydytoja – galbūt reikės išskirtinių papildų pagal jūsų poreikius.
Ką daryti, jei pastoti vėliau nepavyksta?
Pagalbinio apvaisinimo technologijos (ART) padeda poroms susilaukti vaikų tuomet, kai tai natūraliai nepavyksta. Paprastai apie ART susimąstoma negalint pastoti bent 1–2 metus reguliariai mylintis ovuliacijos metu. ART verta apsvarstyti ir tais atvejais, kai vienas ar abu partneriai turi sveikatos ar genetinių problemų, kurių nenori perduoti vaikams.
Galimi variantai:
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – kiaušialąstė ir sperma apvaisinama laboratorijoje, o vėliau gemalas įsodinamas į gimdą. Tai galima daryti su savo arba donorės kiaušialąstėmis, jei turite genetinių ar sveikatos nukrypimų.
- Surogacija – dar viena galimybė tapti tėvais. Galimos dvi surogacijos rūšys:
- Tradicinė surogacija – kai nešiotojos kiaušinėlis yra apvaisinamas ir ji išnešioja kūdikį, kurį po gimdymo perduoda biologiniams tėvams.
- Gestacinė surogacija – kai naudojama būsimos mamos arba donorės kiaušinėlis, apvaisintas ir įsodintas į surogatės gimdą.
- Įvaikinimas – dar vienas būdas patirti tėvystės džiaugsmą. Tai praturtinanti patirtis abiems pusėms.
- Jei problema – kiaušialąsčių kokybė ar kiekis, galite rinktis kiaušialąsčių donorystę ir gauti sveikų donorių kiaušinėlių. Tokiu atveju donorės kiaušialąstė apvaisinama IVF būdu ir įsodinama į kitą moterį. Nešiotumėte vaiką pati, tačiau jis nebūtų genetiškai jūsų.
Sveikas nėštumas ir kūdikis vyresniame amžiuje
Visuomenėje gausu bauginimo dėl senstančių moterų ir sumažėjusio vaisingumo. Jei jaučiatės pasiruošusi susilaukti vaikų brandesniame amžiuje, nesibaiminkite. Per visą istoriją moterys gimdavo iki pat menopauzės. Svarbiausia – kruopščiai planuokite ir ruoškite nėštumui, ir nejauskite nusivylimo, jei pastoti iš karto nepavyksta.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
