Pastaraisiais metais itin nerimą keliančiu greičiu daugėja atvejų, kai intymus turinys be sutikimo yra viešinamas internete. Vis daugiau žmonių internete dirba, bendrauja, susitinka, todėl išauga ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė. Keršto pornografija – tai kibernetinis nusikaltimas, dažniausiai vykstantis socialiniuose tinkluose ar panašiose platformose.
Deja, daugelis žmonių jau yra patyrusios keršto pornografijos padarinius, kurie aukai kelia įvairių grėsmių – nuo psichologinės žalos ir emocinio pažeidžiamumo iki fizinio smurto. Nors interneto erdvė plati ir sunkiau kontroliuojama, egzistuoja daugybė būdų, kaip apsaugoti save.
Keršto pornografija – tai seksualinio pobūdžio nuotraukų ar vaizdo įrašų viešinimas be asmens sutikimo. Šis terminas apibūdina ypač situacijas, kai intymūs atvaizdai skelbiami internete siekiant persekioti ir pažeminti buvusią(-į) partnerę(-į). Tačiau dažnai taip neteisingai įvardijamas bet koks pornografinis turinys, paviešintas be sutikimo – išgautas per įsilaužimą ar prievartą, siekiant pakenkti ar pasipelnyti. Pornografija taip pat yra netikslus žodis, nes aukos šių vaizdų nesikelia savanoriškai ir neužsiima seksu darbu.
Plačiau apie intymumo atkūrimą po smurto – skaitykite čia.
Nieko keisto, kad kibernetiniai nusikaltimai išpopuliarėjo, nes žmonės karantino laikotarpiu viską perkėlė į internetą. Pažinčių programėlėse padaugėjo vartotojų, o ieškant meilės ar romanų virtualioje erdvėje išauga rizika tapti tokio pobūdžio nusikaltimų, kaip keršto pornografija, auka.
Nors auka gali tapti bet kas, dažniausiai ši problema paliečia paaugles ir dvidešimtmetes. Jaunimas lengviau apgaunamas ir dažniau nukenčia nuo seksualinio priekabiavimo. Merginos ir moterys yra pažeidžiamesnės nei vaikinai ir vyrai.
Intymių ir be sutikimo viešinama nuotraukų ar vaizdo įrašų pasekmės yra itin žalingos, gali sukelti ilgalaikių psichologinių ir socialinių padarinių. Deja, kibernetinius nusikaltimus sunku išaiškinti. Seksualinė prievarta dažnai sumenkinama, o keršto pornografija sukelia dar daugiau skaudžių padarinių.
Kiek ilgai visuomenė gėdins moteris dėl jų seksualumo ir kaltins aukas, užuot atsakomybę prisiėmus smurtautojui, aukoms teks išgyventi papildomas traumas. Intymus turinys paprastai viešinamas tam, kad būtų sukeltas skausmas ir gėda. Iš privačios erdvės paviešintos nuotraukos ar vaizdo įrašai žaloja aukų savigarbą, griauna savivertę ir gali privesti prie savęs žalojimo, asmeninės bei psichologinės žalos.
Egzistuoja gausybė atvejų, kai be sutikimo internete paskelbiama žymių moterų – įžymybių, politikių, sportininkių ir kitų žinomų asmenybių – intymios nuotraukos. Aukai patiriant viešą gėdą paskelbimo metu, neigiami padariniai gali tęstis daugelį metų. Viena nuotrauka gali sugriauti darbą, draugystes, šeimą ir reputaciją.
Vis daugiau žmonių palaiko aukas ir kovoja prieš smurtautojus, tačiau visuomenė vis dar dažnai kaltina moteris dėl šių situacijų, o išgyvenusios prievartą dažnai jaučiasi kaltos ir užsisklendžia. Ne viena išsivysto depresija, nerimas, socialinė fobija ar kiti psichosomatiniai sutrikimai, dar labiau kenkiantys jų gyvenimui.
Kibernetiniai nusikaltimai gali būti tokie pat žalingi kaip ir fiziniai, turintys ilgalaikių pasekmių. Smurtautojai, viešinantys intymias aukų nuotraukas be sutikimo, dažnai jas gąsdina, persekioja, manipuliuoja ar net šantažuoja bei smurtauja fiziškai. Todėl svarbu įsiklausyti į aukų patirtis ir kuo greičiau reaguoti, kad mažėtų žala.
Nemažai šalių jau stiprina įstatymus prieš kibernetinius nusikaltimus, įskaitant keršto pornografiją, tačiau vis dar sunku nustatyti smurtautoją ir surinkti pakankamai įrodymų teisminiams veiksmams. Daugelis aukų patiria priešiškumą ir pasmerkimą, todėl nesiryžta pranešti apie patirtą prievartą. Net ir tada, kai kreipiasi pagalbos, policija nebūtinai sureaguoja tinkamai arba apkaltina pačią auką.
Keršto pornografija griauna gyvenimus, palieka ilgalaikių padarinių, tačiau kiekviena socialinių tinklų vartotoja gali stiprinti sąmoningumą ir pasirūpinti savo saugumu.
Gėdinimas ir aukos kaltinimas leidžia smurtautojui turėti galią. Jei nustotume kaltinti aukas dėl nusikaltimų, padarytų prieš jas, ir nebegėdintume dėl kūno ar seksualumo, šie nusikaltimai prarastų stiprią galią. Nors keršto pornografija žaloja auką, tačiau visuomenės pripažinimas, kad ji nėra kalta, o atsakomybę už nusikaltimą turi prisiimti smurtautojas, labai padėtų.
Dalijimasis informacija ir istorijomis skatina daugiau aukų prabilti ir nugalėti tylą. Smurtas gali izoliuoti, sukelti savęs žalojimą, psichologines ar fizines ligas. Atvirumas ir bendravimas padeda išgyti.
Sunku prabilti apie patiriamą smurtą, tačiau viena pačiai dažnai sudėtinga susitvarkyti. Daugelis pareigūnų vis dar nėra pakankamai pasirengę tinkamai spręsti šias problemas, todėl svarbu pranešti apie nusikaltimą, taip keliant sąmoningumą. Smurtautojai dažnai tikisi, kad auka jausis per daug sugėdinta pranešti apie patiriamą smurtą, tad parodydama, kad nesate kalta, galite atimti iš jų galios.
Nesate viena – nors gali atrodyti priešingai, daugelis supranta ir gali pagelbėti. Ieškokite draugų, artimųjų, konsultantų ar organizacijų internete, kurios kovoja prieš seksualinį smurtą. Jos padės pranešti policijai ir palaikys viso proceso metu, kuris gali būti labai sunkus. Smurtautojai dažnai stengiasi atskirti auką nuo jos artimųjų, kad šioji pasijustų silpna, bet su artimųjų pagalba įmanoma atsilaikyti.
Smurtautojai gali šantažuoti asmeninėmis nuotraukomis, grasinti paviešinti gėdingas nuotraukas, jei nepadarysite to, ko jie reikalauja. Tačiau turi suprasti – nusikaltimą daro būtent smurtautojas. Išsaugokite visus susirašinėjimus, el. laiškus, įrašykite telefono skambučius ir šiuos įrodymus perduokite policijai ar kitiems galintiems padėti specialistams. Grasinimai gali būti labai bauginantys, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma smurtautojų taip elgiasi, nes tiki – įstatymai jų nepasieks. Šią nuostatą galima panaudoti prieš juos pačius.
Nors kitų nusikaltimai nuo mūsų nepriklauso, galime padaryti, kad sumažintume riziką būti apgauta.
Keršto pornografijos auka galite tapti ir niekada niekam nesiuntusi intymių nuotraukų – kenkėjiškos programos, virusai ir kiti kibernetiniai pavojai gali pažeisti jūsų privatumo apsaugą ar atverti kelią įsilaužimui.
Kai kurie ekspertai rekomenduoja slėpti savo IP adresą arba naudotis VPN paslauga, ypač naršant nepatikrintose svetainėse. Pravartu nepriklausomai nenaudojamą kompiuterio kamerą uždengti lipnia juostele, kad apsisaugotumėte nuo galimų privatumo pažeidimų.
Pats saugiausias būdas išvengti nutekėjimo – laikyti asmenines nuotraukas tik sau. Prieš dalindamasi bet kokiu privačiu turiniu, įsitikinkite, kad galite pasitikėti gavėja.
Net ir po daugelio metų kartu, kai kurie žmonės atskleidžia savo tikrąjį veidą paviešindami partnerės seksualinį turinį be leidimo. Ne visuomet aišku, kuo galima pasitikėti. Geriausias būdas – tiesiog nesidalinti privačiais duomenimis.
Jei dėl kokių priežasčių jau pasidalinote intymiomis nuotraukomis, prisiminkite, kad bet kada galite paprašyti gavėjos(-o) ištrinti šį turinį. Turite teisę prašyti, kad tai būtų padaryta jūsų akivaizdoje.
Kibernetinė erdvė gali būti pavojinga, tad neturėtume nuvertinti jos įtakos mūsų gyvenimui. Jei jūsų privatumas buvo pažeistas, egzistuoja būdų, kaip teisiškai apsiginti ir gauti pagalbos iš paramos grupių. Būkime budrios ir geros viena kitai.
Savo menstruacijų ciklą galite stebėti su WomanLog. Parsisiųskite WomanLog dabar: