Gyvename visuomenėje, kurioje seksas laikomas normaliu ir būtinu gyvenimo elementu. Tai yra dešimtmečius trukusių pastangų įveikti giliai įsišaknijusį drovumą ir kaltės jausmą, susijusį su seksualumu, rezultatas. Kadangi seksualumas toks intymus ir toks svarbus, jis visą žmonijos istoriją sukėlė iššūkių visuomenės sandarai. Tema taip apkrauta moralizavimu todėl, kad ji akivaizdžiai svarbi apibrėžiant socialines normas.
Bet ką tai reiškia asmeniui? Kaip sekso turėjimas ar neturėjimas veikia tavo sveikatą? Ar yra rekomenduojamas reguliarus kiekis, norint būti optimalios sveikatos?
Naujausia „seksualinė revoliucija“ įvyko JAV XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose. Akcentas socialinei laisvei reiškė, kad seksas už santuokos ribų tapo priimtinesnis. Tuo pačiu metu buvo išrasta kontraceptinė tabletė, kuri sudarė daugiau galimybių moterims pradėti profesinę karjerą. Dėl pokyčių požiūryje reklamoje seksas pradėtas naudoti daug atviriau, o laikui bėgant šiuolaikiniai vartotojai tiesiog užlietę seksualiniais vaizdais, kas sukuria įspūdį, kad laimingi ir sėkmingi žmonės visada turi seksą. Bet tai nėra tiesa.
Biologiškai seksas – tai žmonių dauginimosi būdas. Mūsų kūnai tam sukurti. Kiekvienos turime lytinį potraukį, bet jo stiprumas labai įvairuoja priklausomai nuo individo, gyvenimo etapų, biologinių bei socialinių veiksnių, tokių kaip sveikata ar visuomenės lūkesčiai.
Sekso kiekis per gyvenimą taip pat skiriasi. Nėra „teisingo“ sekso kiekio, o ilgai neturėti sekso – tai nekenkia fizinei sveikatai.
Išskyrus biologinį poreikį daugintis, žmogui seksualumas gali būti fizinio išraiškos ir artumo forma. Tačiau asmuo, kuri neturi lytinių santykių, nėra pavojuje. Valgymas, gėrimas ir miegas – pagrindiniai poreikiai kiekvienam. Nors žmonėms reikia socialinio ryšio, tam nebūtinai reikalingas seksualinis kontaktas.
Daugelis žmonių gyvena visavertį ir patenkintą gyvenimą be sekso. Nors dauguma mūsų įvairiais etapais gyvenime jaučia norą turėti seksą, kai kurios moterys renkasi susilaikymą ar celibatą. Kitoms tiesiog nėra lytinio potraukio ir jos save vadina aseksualiomis. Kartais tiesiog nebūna progos turėti seksą, nesvarbu, kiek norėtumėte. Nors viena ar kita būklė gali kelti diskomfortą, nė viena iš jų nėra pavojinga.
Sulaikymasis – tai apsisprendimas kažko nedaryti. Lytinis susilaikymas – tai pasirinkimas neturėti lytinių santykių. Tai gali tęstis trumpesnį ar ilgesnį laiką. Žmonės sekso atsisako dėl įvairių priežasčių: nori laukti iki santuokos ar iki kol bus pasiruošusios santykiams ir suras „tinkamą“ partnerį, po skyrybų, siekiant išvengti nėštumo ar LPI, siekdamos akademinių ar profesinių tikslų, taupant energiją prieš fizinius iššūkius, gydytojo rekomendacija po ligos, dėl kultūrinių ar religinių vertybių, arba ritualinio tyrumo sumetimais.
Celibatas – tai susilaikymas nuo santuokos ir lytinių santykių. Iš pradžių šis terminas reiškė sekso atsisakymą dėl religinių priežasčių, tačiau dabar vartojamas plačiau. Celibatas dažnai reiškia, kad žmogus atsisako sekso visam gyvenimui arba bent jau ilgam laikui. Manyta, kad atsisakius seksualumo galima pasiekti didesnį dvasinį nušvitimą ir gyventi tarnystėje kitiems, užuot rūpinusis savimi ir savo šeima.
Kai kurios save laiko aseksualiomis, tai reiškia, kad nejaučia seksualinės traukos. Tai nėra traumos ar kokios nors ligos padarinys, o laikoma seksualine orientacija – arba jos nebuvimu. Aseksualumas kiekvienai gali reikšti ką kita, o aseksualios moterys kartais gali užsiimti seksu dėl įvairių priežasčių: norėdamos susilaukti vaikų ar sukurti artumą su partnere.
Nors aseksualios moterys nepatiria seksualinės traukos, jos gali patirti daugybę kitų traukos formų, kurių gali justi žmonės, pvz.:
Gali būti ir taip, kad seksualinė trauka atsiranda tik itin retomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, esant giliam artimumui su partnere.
Nors daugelis tyrimų teigia, kad seksas naudingas sveikatai – gerina miego kokybę, atmintį, net IQ, neturėti sekso keletą mėnesių ar metų neturi neigiamo poveikio fizinei sveikatai.
Visgi negalėjimas turėti sekso kartais gali kenkti psichinei sveikatai, ypač jei žmogus jo ilgisi, bet negali patirti. Kai kurios moterys, kurios priverstos susilaikyti, gali jaustis įsitempusios, irzlios ar net agresyvios. Kitos jaučia fizinę vienatvę, ilgesį prisilietimui ar nesugeba susikaupti.
Kartais partnerės santykiuose sutampa sekso poreikis. Vienai gali būti palengvėjimas nesiseksuojant, o kitai sukelti nesaugumo ar nerimo jausmą, baimę, kad partnerės nenoras – ženklas, jog išvis nebėra susidomėjimo. Pasijusti nepatrauklia seksualiai – smūgis savivertei. Svarbu atvirai kalbėtis apie seksą ir kylančius jausmus.
Ne visada įmanoma turėti seksą tada, kai norisi. Galbūt neturi partnerės, o gal ji išvykusi, serga arba mažiau domisi seksu nei tu. Kad ir kaip bebūtų, net susilaikymo laikotarpiai gali būti naudingi.
Susilaikymo laikotarpiai gali būti metas atsikratyti socialinio spaudimo ir užsiimti ne seksualine malonia veikla, kaip seksas kitais atvejais. Tai gali būti proga atnaujinti senus pomėgius ar šiek tiek laiko paskirti tik sau.
Asmeninis išsipildymas nepriklauso vien nuo aktyvaus seksualinio gyvenimo. Reklama mums kužda: „Jeigu neturi sekso – tavo gyvenimas tuščias.“ Daugelis pavargusios nuo nuolatinio spaudimo būti seksualiai patraukliomis, kuriuo žiniasklaida mus užverčia. Siekdamos sekso kaip galutinio tikslo, būtinai reikalingo, kad būtume patenkintos, kartais priimame neapgalvotus sprendimus ir skaudžiai nudegame per skyrybas ar santykiuose be meilės ir tikro artumo, per „vienos nakties nuotykius“.
Yra daugybė meilės rūšių ir įvairių būdų vienai kitą pažinti bei susijungti. Seksas gali būti nuostabus, bet pasaulis daug platesnis nei vien tai.
Menstruacijų ciklą gali stebėti su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar: