Kontracepcija vyrams
Saugi kontracepcija turėtų būti prieinama kiekvienai. Prieiga prie kontraceptikų leidžia planuoti nėštumą, apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir suteikia daugiau kontrolės savo gyvenimui.
Dauguma lytiškai aktyvių žmonių, kurie neplanuoja pastoti, naudoja tam tikrą apsisaugojimo būdą. Kontracepcija arba kontraceptikai – tai pagrindinis būdas sumažinti nepageidaujamą nėštumų ir abortų skaičių bei apsisaugoti nuo LPI. Tačiau moterys vis dar prisiima nesąžiningai didelę atsakomybės dalį už nėštumo prevenciją. Šiame straipsnyje glaustai apžvelgiame įvairias kontracepcijos rūšis, aptariame vyrams prieinamas galimybes ir svarstome, ką galima padaryti, kad partneriai dalytųsi atsakomybe vienodai ir galėtų mėgautis saugiu seksu.
Kiek yra kontracepcijos rūšių?
Žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus, prieinama daug kontracepcijos metodų. Jie paprastai skirstomi į hormoninius ir nehormoninius.
Hormoniniai kontracepcijos metodai yra skirti moterims ir būna įvairių formų – tabletės (vartojamos kasdien), pleistras (keičiama kartą per savaitę), injekcija (veikia 3 mėnesius), makšties žiedas (veikia 3 mėnesius), implantas (veikia 3 metus), hormoninė spiralė (veikia 3–10 metų). Hormoniniai kontraceptikai laikinai pakeičia natūralų mėnesinių ciklą, į kraują išskirdami sintetinius hormonus, kurie sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl spermatozoidams sunku patekti į gimdą, bei sulaiko ovuliaciją, tad kiaušinėlis nesubresta.
Paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad moteris gali pastoti bet kuriuo ciklo metu, tačiau tai netiesa. Mėnesinių ciklą sudaro trys fazės: folikulinė, ovuliacinė ir liuteininė. Moteris pastoti gali tik ovuliacijos fazėje, kuri įvyksta maždaug ciklo viduryje ir trunka 24–48 valandas. Ovuliacijos metu vienas iš dviejų moters kiaušidžių išskiria subrendusį kiaušinėlį į kiaušintakį, kuriuo jis juda link gimdos. Jei tuo metu gimdoje yra spermatozoidų, kiaušinėlis gali būti apvaisintas ir, jeigu taip atsituks, prisitvirtins prie gimdos sienelės, kur pradės vystytis.
Skaitykite daugiau apie Mėnesinių ciklą.
Hormoninės kontraceptinės priemonės populiarios, nes yra 99 % veiksmingos, jų poveikis dingsta iš organizmo pašalinus sintetinius hormonus, o jų priežiūra reikalauja mažai pastangų. Nors atrodo, kad tai idealus sprendimas, hormoninė kontracepcija neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, o kai kurios moterys patiria nemalonių šalutinių poveikių: galvos skausmus, svorio padidėjimą, nuotaikų svyravimus, krūtų jautrumą, makšties sudirgimą, nereguliarų kraujavimą, libido pokyčius, spuogus ir pykinimą. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas šiek tiek padidina kraujo krešulių ir infarkto riziką. Daugelis moterų neturi sunkumų naudojant hormoninius kontraceptikus, o norinčioms išvengti šalutinių poveikių egzistuoja alternatyvos.
Skaitykite toliau: Ko tikėtis nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą?
Nehormoniniai kontracepcijos metodai apima įvairias barjerines priemones, vario (nehormoninę) spiralę, spermicidą, vaisingumo stebėjimą, ištraukimo metodą bei nuolatinę sterilizaciją.
Barjeriniai metodai, skirti moterims, yra diafragma, gimdos kaklelio gaubtelis, kempinėlė arba moteriškas prezervatyvas. Jie, naudojami tinkamai, yra veiksmingi (~95 %) ir gali būti derinami su spermicidu efektyvumui padidinti.
Spermicidas gali būti naudojamas ir atskirai, bet tuomet jo veiksmingumas yra tik apie 70 %. Spermicidai parduodami putų, želės, kremų, tirpstančių plėvelių, tablečių ar žvakučių pavidalu. Dažniausiai naudojamas neoksinolis-9 (Nonoxynol-9) ir tai vienintelis spermicidas, kurį JAV galima parduoti legaliai. Dauguma spermicidų yra paviršiaus aktyviosios medžiagos, kurios pažeidžia spermatozoidų membraną, juos sulėtina ir galiausiai sunaikina. Spermicidą reikia įdėti į makštį 10–15 minučių iki lytinio akto; jis veiksmingas iki 3 valandų. Dalis prezervatyvų bei visos kontraceptinės kempinėlės būna padengtos spermicidu. Kartais ši medžiaga gali sukelti sudirginimą ar padidinti LPI riziką.
Naujesnis spermicido tipas – Phexxi, tai nehormoninis gelis, kuris pakeičia makšties pH į nepalankų spermatozoidams. Teigiama, kad šis metodas yra 93 % veiksmingas, bet brangus ir skirtas tik su receptu. Kaip ir Nonoxynol-9, jis gali sukelti lengvą ar vidutinį šalutinį poveikį: deginimą, niežulį, išskyras, infekciją, bakterinę vaginozę.
Visiškai natūralus kontracepcijos metodas – vaisingumo stebėjimo metodas. Tokį kelią pasirinkusios moterys stebi savo mėnesinių ciklą bei kūno pokyčius. Išmokusi atpažinti makšties išskyrų ir kūno temperatūros pokyčius, reaguojančius į hormonų svyravimus, moteris gali numatyti ovuliacijos laikotarpį ir naudoti šias žinias nėštumo prevencijai arba pastojimo galimybių didinimui.
Jei pora turėjo lytinius santykius be apsaugos arba kontraceptikas nesuveikė, moteris turi trumpą laiką – 72–120 valandų – per kurį gali panaudoti skubiosios kontracepcijos tabletę ovuliacijai užlaikyti ir išvengti nėštumo. Jei apvaisinimas ir implantacija jau įvyko, tabletės nebepadės. Paprastai šios tabletės sukelia nedidelį pykinimą, vėmimą, galvos skausmus ir krūtų jautrumą, bet dažniausiai šie poveikiai būna lengvi ir greitai praeina.
Radikaliausia kontracepcijos forma yra sterilizacija. Moters atveju – kiaušintakių perrišimas, o vyrams – vazektomija. (Daugiau apie tai – žemiau.) Nors kartais šias procedūras galima atstatyti, laikoma, kad jos yra nuolatinės ir tinka tik tiems, kurie visiškai tikri, jog ateityje nenorės turėti biologinių vaikų.
Vyrams prieinami kontracepcijos būdai
Kaip matote, moterims kontraceptikų pasirinkimas didelis, tačiau vyrams galimybės ribotos. Be susilaikymo ir abejotino „ištraukimo metodo“, vyrams aktyvios apsaugos galimybės yra dvi: naudotis prezervatyvus arba atlikti vazektomiją.
Prezervatyvai naudojami nepageidaujamų nėštumų prevencijai jau kelis šimtus metų ar net ilgiau. Nors medžiagos ir kokybė pagerėjo, prezervatyvo principas nepakitęs. Net ir šiandien prezervatyvas išlieka pagrindine apsaugos priemone, o taip pat – vieninteliu veiksmingu apsisaugojimo nuo LPI, įskaitant ŽIV, būdu.
Prezervatyvas
Prezervatyvas – tai plona mova, dažniausiai pagaminta iš latekso, kurią vyras užmauna ant sustandėjusios varpos. Užtikrintai uždėtas prezervatyvas suformuoja fizinį barjerą, kuris neleidžia spermai, išsiskyrus sueities metu, patekti į moters makštį. Tinkamai laikomi ir naudojami latekso prezervatyvai yra labai veiksmingi siekiant išvengti nėštumo ir LPI.
Kadangi kai kurios asmenys alergiškos lateksui, prezervatyvai taip pat gaminami iš polizopreno (sintetinio kaučiuko, panašiai elastingo kaip lateksas), poliuretano (plonos plastmasės, šiek tiek mažiau tamprios už kaučiuką, todėl galinčios nuslysti) ir „natūralios avies odos“ – iš tikrųjų tai cecum, t. y. didžiosios žarnos pradžios membrana. Membraniniai prezervatyvai naudoti tūkstančius metų. Kai kurioms atrodo, kad avių odos prezervatyvai yra natūralesni ir malonesni, tačiau nors jie veiksmingi sulaikant spermatozoidus, jų poros per didelės, kad sulaikytų daugelį LPI. Tokie prezervatyvai taip pat žymiai brangesni, o dėl antiseptinio skysčio turi specifinį kvapą.
Prezervatyvai turi būti laikomi saugiai, toliau nuo aštrių daiktų, 0°–38° Celsijaus temperatūroje (32°–100,4°F). Piniginė nėra tinkama vieta laikyti prezervatyvams.
Prezervatyvai būna įvairiausių spalvų, gali būti lygūs ar su tekstūra pojūčių sustiprinimui, kai kurie net kvapnūs arba su skoniais. Dauguma turi rezervuarinį galiuką ejakuliatui surinkti. Jie parduodami jau sutepti, neretai su spermicidu. Daugelis mėgsta papildomai naudoti lubrikantą, kad išvengtų trinties. Su latekso ir polizopreno prezervatyvais tinka vandens arba silikono pagrindo lubrikantai. Aliejai kenkia kaučiukui, todėl masažo, kūdikių ar vazelino aliejus tinka tik su poliuretano arba avių odos prezervatyvais.
Norint išvengti ar perduoti LPI, prezervatyvą būtina naudoti vaginalinio, analinio bei oralinio sekso metu. Kruopščiai naudojami prezervatyvai yra 98 % veiksmingi nuo nėštumo, tačiau esant paprastam naudojimui, jų veiksmingumas siekia 85 %.
Vazektomija
Vazektomija – tai minimaliai invazyvi chirurginė operacija, atliekama taikant vietinę nejautrą, kurios metu perkerpami ir užsandarinami sėklinius latakus (vas deferentia) – kanalus, kuriais sperma patenka iš sėklidžių į šlaplę. Procedūra trunka apie 20–30 minučių, o lytinis gyvenimas gali būti atnaujintas nedaug diskomforto patiriant maždaug po savaitės. Visgi, vamzdeliuose virš įpjovos lieka milijonai spermatozoidų, ir visiškai juos pašalinti reikia maždaug 25 ejakuliacijų. Per šį laiką reikia naudoti kitą apsaugos priemonę.
Moterims atitinkanti procedūra yra kiaušintakių perrišimas („užrišami vamzdeliai“), kai kiaušintakiai nukerpami, blokuojami arba pašalinami. Tai kur kas sudėtingesnė operacija, reikalingas pilvo pjūvis, tad taikoma regioninė ar bendroji nejautra. Po kiaušintakių perrišimo menstruacijos paprastai nesikeičia, menopauzės laikas nesutrumpėja, o lytinė funkcija išlieka nepakitusi arba netgi pagerėja. Vis dėlto moterims po kiaušintakių perrišimo 4–5 kartus dažniau atliekama histerektomijos (gimdos pašalinimas) nei toms, kurių partneriams atlikta vazektomija. Kodėl – aiškaus atsakymo nėra. Histerektomija ir dvišalė ooforektomija (abiejų kiaušidžių pašalinimas) taip pat sukelia sterilumą, bet šios operacijos rizikingesnės ir gali sukelti daugiau sveikatos problemų.
Tarptautiniu mastu vazektomijos dažnumas labai skiriasi: išsivysčiusiose šalyse vyrai labiau linkę atlikti vazektomiją, o mažiausiai išsivysčiusiose šalyse itin retai. Pavyzdžiui, Kanadoje 22 % vyrų, o Svazilande – tik 0,3 %. Kai kurie vyrai mano, kad nesugebėjimas susilaukti vaikų yra nevyriška, tačiau tai netiesa. Sterilizacija pasaulyje atliekama penkis–dešimt kartų dažniau moterims nei vyrams, nors pastarųjų operacija paprastesnė ir saugesnė. Ypač jaunesni nei 30 metų žmonės po sterilizacijos gali gailėtis, bet dauguma patenkinti savo sprendimu, ypač atsidavusios poros, kurios sprendimą priėmė drauge.
Ištraukimo metodas
Ištraukiant varpą iš makšties kaip tik prieš ejakuliaciją galima taip pat laikyti kontracepcijos metodu. Atlikus tinkamai, tai neleidžia spermai pasiekti moters lytinių organų ir gali būti iki 94 % veiksminga. Šis metodas reikalauja abiejų partnerių susiklausymo, o vyras turi mokėti savo noru sustabdyti sueitį dar prieš orgazmą. Net jei viskas daroma teisingai, priešejakuliacinis skystis gali patekti į makštį ir turėti tiek spermos, kad pastojimas įvyktų. Todėl įprastai šio metodo veiksmingumas siekia tik 78 %. Ištraukimo metodas taip pat neapsaugo nuo LPI.
Kiti galimi vyrų kontraceptikų variantai
Nuo 1970-ųjų buvo bandoma sukurti vyrams skirtų kontraceptinių priemonių, tačiau iki šiol nei vieno metodo nėra atviroje rinkoje.
Intra-vaz injekcijos
RISUG (grįžtamoji spermatozoidų slopinimo injekcija) yra nehormoninė, minimaliai invazyvi ir grįžtama procedūra. Į sėklinius latakus suleidžiama teigiamai įkrauto polimero gelio, kuris ant jų sienelių prisitvirtina. Kai pro šalį praslenka neigiamai įkrauti spermatozoidai, jų galvutės ir uodegėlės pažeidžiamos, todėl jie nebegali apvaisinti. Gelį galima pašalinti suleidus vandens ir kepimo sodos, tuomet vaisingumas visiškai grįžta, nepalikdamas šalutinių poveikių. Kita panaši injekcija, pavadinta Vasalgel, sudaro vandeninį gelį, blokuojantį sėklinius latakus – vaisingumą taip pat galima atkurti jį išplovus. Abi priemonės žmonėms vis dar kuriamos.
Hormoniniai vyriški kontraceptikai
Androgenai (steroidiniai hormonai) mažina spermatozoidų kiekį nepaveikdami lytinio potraukio ar orgazmo galimybės. Testosterono injekcijos slopina folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH – hormoną, kontroliuojantį spermatozoidų gamybą) ir liuteinizuojantį hormoną (LH – hormoną, reguliuojantį testosteroną vyrams), dėl ko sėklidėse sumažėja spermatozoidų kiekis. Pagal šį principą įvykdyta ne viena studija.
Nehormoninės kontraceptinės tabletės vyrams
Gendarussa – kontraceptikas, Indonezijoje naudojamas klinikiniuose tyrimuose jau nuo 1990-ųjų; veiklioji medžiaga gaunama iš Justicia gendarussa augalo ir blokuoja spermatozoidų galimybę prasiskverbti į kiaušinėlį sutrikdydama svarbų fermentą jų galvutėje. Epididiminio proteazių inhibitorius daug žada bandant su gyvūnais – jis jungiasi su baltymu spermatozoido paviršiuje, kad šis nebegalėtų judėti. Dar vienas įdomus projektas Anglijoje apie 2012 m. buvo Clean Sheets Pill. Jis leido vyrams patirti orgazmą be ejakuliacijos, tuo pat metu sumažindamas ŽIV plitimą spermoje. Ši tabletė atpalaiduoja išilginius kanalų raumenis, kurie spermą perneša iš sėklidžių, tačiau neleidžia susitraukti skersiniams raumenims, o orgazmo nejautrumo nesukelia. Tabletes reikia išgerti likus 2–3 valandoms iki lytinio akto, o poveikis išnyksta po 16–24 valandų. Deja, projektas sustabdytas dėl lėšų trūkumo.
Kodėl svarbu dalintis atsakomybe
Kai vyras ir moteris užsiima seksu, visuomet yra galimybė pradėti naują gyvybę. Tradiciškai šio proceso reguliavimo atsakomybė teko moterims. Nėštumą patirianti moteris turi ne tik gimdyti vaiką ir jį auginti, bet ir priimti sprendimą ar rizikuoti pastoti, ar kontroliuoti savo vaisingumą.
Pirmieji geriami kontraceptikai moterims pasirodė prieš daugiau nei 60 metų. Patikima galimybė reguliuoti vaisingumą pradėjo seksualinę revoliuciją, suteikė moterims daugiau galios, teisę laisvai mėgautis seksu nebijant pastoti bei galimybę pačioms spręsti dėl vaikų. Toks moterų laisvės ir galios išplėtimas turėjo politinių pasekmių bei ne visur pasaulyje sutiktas palankiai. Visgi jau keletą kartų moterų teisės į kontracepciją ir legalų abortą JAV vėl atsidūrė pavojuje.
Ir šiandien nemažai moterų lieka vienos su nepageidaujamo nėštumo atsakomybe, kai kontracepcijos priemonės nesuveikia. Kai vyrai aktyviai įsitraukia į apsisaugojimą, sumažėja nepageidaujamo nėštumo bei aborto tikimybė, o jų partnerės jaučiasi saugesnės ir labiau palaikomos. Prezervatyvų svarba išlieka kalbant apie LPI prevenciją, tačiau platesnis vyrams prieinamų kontraceptikų pasirinkimas suteiktų joms didesnę kontrolę savo kūnui ir galimybę pačioms spręsti, ar ir kada susilaukti vaikų. Jaunesnių žmonių tendencija – turėti mažiau, bet tvirtesnių santykių nei jų tėvai, o bendra atsakomybė už apsisaugojimą – esminė šios tendencijos dalis.
Mėnesines galite stebėti naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
