Streso poveikis moters lytinei ir reprodukcinei sveikatai
Stresas ir nerimas gali paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Dažnai pirmieji simptomai pasireiškia reprodukcinėje sistemoje. Ilgalaikis ar chroniškas stresas gali sutrikdyti organizmą ir hormonų gamybą, sukelti nereguliarias mėnesines, sunkumus pastojant ar net sumažinti lytinį potraukį.
Stresas yra natūrali mūsų gyvenimo dalis. Teigiamas stresas padeda mums susidoroti su iššūkiais ir pavojais. Organizmas išskiria adrenalino pliūpsnį, kuris pagreitina širdies ritmą, padidina kraujospūdį ir suteikia daugiau energijos. Tačiau ilgalaikis stresas gali tapti sekinantis ir ypač neigiamai paveikti moters organizmą, ypač lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Sveikas gyvenimo būdas ir tinkamas streso valdymas yra svarbūs, kad visos mūsų organizmo sistemos tinkamai veiktų.
Ilgalaikio streso poveikis organizmui
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į pavojingas ar sudėtingas situacijas. Jis padeda pastebėti problemas ir apsaugoti save nuo pavojaus. Anksčiau kovos arba bėgimo instinktas padėjo žmonijai išgyventi. Šiandien patiriame stresą ir nerimą, nors dauguma mūsų nesusiduria su mirtinu pavojumi. Įtampa kaupiasi darbe, socialinėse situacijose ir šeimos gyvenime. Jei negalime reguliariai sumažinti streso, jis gali virsti chronišku sutrikimu.
Patyrus stresą, smegenys išskiria hormoną kortizolį. Kortizolis sukelia prakaituojančias delnus, smarkiai plakančią širdį ir dusulį. Esant chroniškam stresui, kortizolio lygis išlieka aukštas, todėl kūnas nuolat fiziologiškai sužadintas. Tai sukelia įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip dirglumas, galvos skausmai, rėmuo, nemiga ir nuovargis.
Nekontroliuojamas ilgalaikis stresas gali sukelti šias problemas:
- padidėjęs kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje
- virškinimo sistemos sutrikimai
- padidėjusi depresijos rizika
- širdies priepuoliai
- padidėję uždegimai
- sumažėjęs vaisingumas
Stresas ir menstruacijų ciklas
Streso hormonai gali trukdyti reprodukcinių hormonų, kuriuos gamina moters organizmas menstruacijų ciklo metu, pusiausvyrai. Hormonų disbalansas gali paveikti ciklą įvairiais būdais – jis tampa ilgesnis, trumpesnis, nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, sukeldamos dar didesnį stresą.
Stresas taip pat gali sustiprinti PMS simptomus. Gali skaudėti stipriau ar būti provokuojami ryškesni nuotaikų svyravimai. Kortizolis veikia apetitą. Stresas ir PMS kartu gali sukelti didesnį alkį ir norą valgyti daugiau saldumynų ar riebių patiekalų.
COVID-19 pandemija paveikė mus visus. Šio naujo ir potencialiai pavojingo viruso plitimas – labai stresuojantis įvykis. Ne viena moteris pandemijos laikotarpiu pastebėjo pokyčių savo cikle.
Nėštumas, žindymas ir stresas
Nėštumo metu moters kūnas patiria daug fizinių ir psichologinių pokyčių. Jie savaime kelia tam tikrą įtampą, kurią dar labiau padidina kasdieniai darbai ir pasiruošimas mažylio atėjimui į pasaulį. Nors organizmas pasirengęs trumpalaikiam, ūmiam stresui, kuris greičiausiai nėštumo nepaveiks, bet ilgalaikis stresas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar net vaisiaus vystymosi sutrikimų riziką.
Vaisius gimdoje supa ir apsaugo vaisiaus vandenys. Nuolat aukštas kortizolio kiekis juose gali lemti per ankstyvą gimdymą ar įgimtus defektus. Ciuricho universiteto tyrimas parodė, kad jei mama nėštumo metu patiria ilgalaikį stresą, jos vaikas vėliau gali turėti didesnę ADHD bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Stresas siejamas ir su žindymo pokyčiais – keičiasi pieno sudėtis, mažėja pieno kiekis. Nustatyta, kad žindomų kūdikių kraujyje būna aukštesnis kortizolio lygis nei maitinamų mišinėliu. Tai rodo, kad kortizolis lengvai perduodamas per motinos pieną. Ilgalaikis aukštas kortizolio lygis kūdikiams gali sukelti padidėjusias streso reakcijas visą gyvenimą, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį ar greitesnį širdies ritmą.
Stresas ir seksualumas
Darbo ir namų reikalai dažnai užima visą mūsų laiką. Kai tampa sunku, seksas dažniausiai atidedamas. Ir taip nutinka ne tik dėl streso sukelto nuovargio – sumažėjęs libido yra aukšto kortizolio šalutinis poveikis. Daug streso patiriančioms moterims taip pat padidėja depresijos rizika. O depresijai skirti vaistai dar labiau sumažina lytinį potraukį.
Kaip minėta, stresas išbalansuoja hormonus. Nerimas alina energiją, todėl dingsta noras mylėtis. Tuo pačiu sunku atsipalaiduoti, o įtampa gali sukelti vadinamąsias „sausros“ laikotarpius – suprastėja natūrali lubrikacija, todėl seksas tampa mažiau malonus.
Kaip ir daugelyje intymaus gyvenimo klausimų, problema retai būna paprasta, tad ir sprendimo nėra vieno. Tačiau verta pradėti nuo mažesnės atsakomybės ir pakankamo miego.
Kaip valdyti stresą
Stresas neturi valdyt jūsų gyvenimo! Yra paprastų būdų, kaip savijautą pagerinti. Sveikata, įskaitant intymią sveikatą, yra ne tik ligų nebuvimas, bet ir gera savijauta. Čia rasite keletą metodų, padėsiančių susidoroti su sudėtingomis situacijomis.
Ribokite dirgiklius
Susiraskite ramų kampelį ir pagalvokite, kas jus labiausiai slegia ir kodėl? Dėl ko širdis sudreba, o skrandis susisuka? Viešas kalbėjimas? Socialiniai renginiai? Blogos naujienos apie ekonominę situaciją? Prisiminkite: negalite kontroliuoti aplinkybių, bet galite pasirūpinti savo gerove. Pašalinus kai kuriuos stresą keliančius veiksnius iš gyvenimo galima iš karto pasijusti geriau.
Pavyzdžiui, jei jus išbalansuoja blogos naujienos, apribokite naujienų portalų skaitymą arba skirkite laiką, kada išjungiate visus įrenginius. Yra daug veiklų, kurios gali pakeisti naršymą žiniose ar socialiniuose tinkluose. Tikriausiai jau dabar turite idėjų.
Jei stresą kelia socialinės situacijos – lėtinkite tempą. Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, dažnai jaučiasi nuolat stebimi ir vertinami, nors dauguma iš tiesų labiau rūpinasi tik savimi. Dienoraščio rašymas padeda atpažinti stresą keliančias situacijas. Atpažinus savo dirgiklius, galima jų vengti arba rasti aktyvių būdų juos įveikti.
Subalansuokite mitybą
Kortizolis didina apetitą – todėl ieškome paguodos maiste. Po ilgos darbo dienos retai kas svajoja apie salotas. Patirdamos įtampą moterys dažniau priauga svorio ir susiduria su prastesne savijauta. Stresas gali paskatinti vartoti alkoholį, cigaretes ar narkotikus. Svarbu atsiminti, kad tiek stimuliatoriai, tiek slopikliai gali trumpam pagerinti savijautą, tačiau ilgainiui silpnina jūsų gebėjimą susitvarkyti su stresu.
Sveika, subalansuota mityba pagerina gebėjimą susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Stresą mažinančių produktų sąraše yra avokadai, riebi žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai ir juodasis šokoladas. Avokadai ir riebi žuvis (pvz., lašiša) turi Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios gerina nuotaiką ir hormonų pusiausvyrą. Citrusai kupini vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą.
Judėkite
Fizinis aktyvumas ne tik praskaidrina mintis, bet ir stiprina nervų sistemą, didina jėgas ir energiją. Judant, smegenys išskiria „laimės hormonus“: serotoniną ir dopaminą.
Chroniškai aukštas kortizolio lygis alina psichiką ir didina depresijos ar nerimo sutrikimų riziką. Veikla, kuri didina serotonino ir dopamino lygį, mažina kortizolį ir gerina savijautą.
Nebijokite kreiptis pagalbos
Fizinė sveikata – tik viena savipriežiūros pusė. Jei jaučiatės, kad stresas ima viršų ir net smulkiausi darbai tampa našta, laikas paprašyti pagalbos. Artimieji ir draugės padės, tačiau prireikus be jokios gėdos verta kreiptis į specialistę – jos tam ir yra.
Mūsų reakcijos į tam tikrus dirgiklius dažnai kyla iš praeities traumų. Imantis spręsti gilumines problemas, sumažėja stresas ir galima kurti sveikesnius įpročius. Tai gali būti sunkiau, nei atrodo, ir užtrukti ilgiau nei norėtųsi, bet tikrai verta pastangų.
Pasimėgaukite atpalaiduojančiu masažu
Jei įsitempė kaklas ar pečiai nuo ilgo darbo prie kompiuterio ar skauda raumenis po fizinio darbo, pasilepinkite masažu pas specialistę arba paprašykite partnerio švelniai jus pamasažuoti. Tai padeda sumažinti stresą ir suartėti. Net paprastas nugaros masažas padeda sumažinti įtampą ir kortizolio lygį.
Rūpinkitės miego režimu
Stresas neretai sukelia nemigą ir kitus miego trikimus. Tačiau būtent kokybiškas miegas būtinas norint atsitiesti po streso. Pasistenkite nusistatyti reguliarią miego rutiną, kad organizmas žinotų, kada gali atsipalaiduoti ir atsinaujinti.
Išbandykite sąmoningumo technikas
Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija, sąmoningas kvėpavimas ir joga, labai padeda valdant stresą ir emociniam stabilumui. Net penkių minučių trumpa kvėpavimo praktika gali palengvinti būseną.
Sąmoningumo technikos padeda atsipalaiduoti lytinių santykių metu, todėl pojūčiai sustiprėja. Tantros joga siūlo kompleksines praktikas, stiprinančias seksualinį malonumą.
Pasaulyje vyksta daugiau, nei galėtų suprasti viena žmogus. Svarbu atskirti, ką galime įtakoti, o ko ne. Pirmiausia turime pasirūpinti savimi, o tik po to kitomis, ir palaikyti vieną kitą sunkiu metu.
Moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata svarbi ne tik kiekvienai moteriai, bet ir vaikų bei šeimų sveikatai. Skirkite dėmesio tiems dalykams, kurie stiprina ir džiugina jus – tuo pasirūpinsite ir pasauliu.
Savo menstruacijų ciklą galite sekti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog programėlę:
