„Pygazmas“: Ar tai saugu ar žalinga?
Jeigu tualeto netoliese nėra, nieko pavojingo nėra ir sulaikyti šlapimą trumpam laikui. Taip nutinka visoms, o nemalonus pojūtis iškart užsimiršta, vos tik atsiranda galimybė pasišlapinti.
Tačiau dažnas ir ilgas šlapimo sulaikymas vien dėl orgazmo pojūčio yra mažiau pageidautinas ir gali būti žalingas.
Kasininkės, surinkimo linijų darbuotojos, kioskų pardavėjos, sunkvežimių vairuotojos ir net mokytojos – kai kurioms profesijoms šlapintis darbo metu būna tikra problema. Kiekviena esame patyrusi skubų norą šlapintis ir jokios galimybės to padaryti, pavyzdžiui, keliaudamos autobusu be tualeto. Galiausiai pavykus nueiti, aplanko nuostabus palengvėjimo jausmas; kai kurioms malonumas būna toks didelis, kad primena lytinį orgazmą.
Viskas priklauso nuo anatomijos
Šį reiškinį paaiškina moters fiziologija – klitoris, makštis ir šlaplė (kuri jungiasi su šlapimo pūsle) yra labai arti viena kitos. Kai pūslė pilna, ji gali spausti jautriausias ir labiausiai jaudinamas vietas, tokias kaip vidinės klitorio struktūros, todėl atsiranda seksualinis susijaudinimas. (Čia yra keletas svarbių faktų apie klitorį, kuriuos verta žinoti).
Tituluojamas G-taškas taip pat yra arti šlapimo pūslės, ten, kur vidinis klitoris susijungia su šlaplės tinklu. Tai paaiškina, kodėl pilna pūslė gali sustiprinti seksualinį patyrimą – taip pat kodėl gali atrodyti, kad norisi šlapintis sekso metu, net jei žinai, kad pūslė tuščia.
Ši anatomijos ypatybė įkvėpė gana naują moterų seksualinę praktiką – pygazmą (sujungus žodžius „pee“ ir „orgazmas“). Pygazmas – tai orgazmui artimas pojūtis, kuris gali pasireikšti pasišlapinus po ilgo šlapimo sulaikymo. Kai šlapiniesi, sumažėja pūslės spaudimas malonumo zonose dubenyje, stimuliuojami dubens nervai- tai gali imituoti orgazminę reakciją.
Tačiau ši praktika nėra be rizikų. Taip įtempta šlapimo sistema gali pakenkti tiek pūslei, tiek inkstams. Siekiant išvengti nemalonių pasekmių, nepatartina kęsti, kol pradeda skaudėti, ir šlapimo sąmoningai nelaikyti vien dėl malonumo pojūčio.
Pavojai dažnai sulaikant šlapimą
Jeigu turi hiperaktyvią pūslę, kartais šlapimo sulaikymas yra svarbi treniruotės dalis. Hiperaktyvios pūslės simptomai: dažnas noras šlapintis, nesugebėjimas išlaikyti šlapimo, šlapimo nutekėjimas (šlapimo nelaikymas) arba poreikis šlapintis kelis kartus per naktį. Reguliarus šlapimo pūslės treniravimas gali padėti susiplanuoti patogesnį šlapinimosi grafiką.
Visgi prieš pradedant tokią treniruotę, labai svarbu, kad gydytoja nustatytų diagnozę. Pasitark su gydytoja apie simptomus. Jei problema slypi kitur, treniruotės gali tik pabloginti būklę.
Prisimink, kad sulaikant šlapimą, kai yra poreikis pasišlapinti, gerokai padidėja rizika šlapimo takų infekcijoms, kurias sukelia šlapime besikaupiančios bakterijos.
Nėščios moterys yra ypač rizikingoje grupėje šlapimo takų infekcijoms. Jei esi nėščia, šlapimo sulaikymas dar labiau padidina šią riziką.
Šlapimo takų infekcija gali išplisti į vieną ar abu inkstus ir sukelti ilgalaikę žalą. Jei turi inkstų veiklos sutrikimų, neurogeninę pūslę ar šlapimo užsilaikymą, šlapimo nelaikymas didina riziką susirgti infekcija ar net inkstų liga.
Inkstų infekcijos simptomai gali būti:
- karščiavimas
- drebulys
- skausmas nugaroje, šone ar kirkšnyje
- pilvo skausmas
- dažnas šlapinimasis
Stiprus ir nuolatinis noras šlapintis, deginimas ar skausmas šlapinantis, pykinimas ir vėmimas, pūliai arba kraujas šlapime, šlapimas drumstas ar nemalonaus kvapo – visa tai gali būti inkstų infekcijos ženklai.
Inkstų infekcijai būtina skubi medikų pagalba. Negydoma ji gali negrįžtamai pakenkti inkstams, o bakterijos patekusios į kraują gali sukelti pavojingą sepsio infekciją.
Kartais šlapimo takų infekcija sukelia šlapimo nelaikymą – dažną ir nemalonią problemą. Sunkių atvejų diapazonas – nuo nedidelio pratekėjimo kosėjant ar čiaudint iki staiga užplūstančio nenumaldomo noro šlapintis, kai nespėjama pasiekti tualeto.
Jei šlapimo nelaikymas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelsk kreiptis į gydytoją. Daugeliui moterų simptomus palengvina paprasti gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai. Taip pat yra pratimų, vaistų ir medicininių priemonių stipresniems atvejams gydyti.
Nuolat sulaikant didelį kiekį šlapimo galima nusilpninti pūslės raumenis ir padidinti šlapimo užsilaikymo riziką su amžiumi. Ši būklė – nesugebėjimas pilnai ištuštinti pūslės, nors ir jaučiamas noras. Jei problemos užsitęsia, galima išmokti naudotis šlapimo kateteriu, kad būtų sumažintas spaudimas.
Skirtumai tarp moterų ir vyrų
Sveikos suaugusios moters pūslė vidutiniškai talpina 300–500 ml šlapimo, kol prasideda noras šlapintis, bet pūslė yra gana elastinga ir gali išlaikyti dar daugiau. Svarbu žinoti, kad gimda užima dalį pilvo ertmės, todėl moterims noras šlapintis atsiranda mažesniais kiekiais.
Moterų šlaplė (vamzdelis, per kurį išeina šlapimas) yra apie 4 cm ilgio, o vyrų – 18–20 cm, todėl vyrams reikia didesnio spaudimo šlapimui išstumti ilgesniu kanalu.
Kaip ištverti, jei negali nueiti į tualetą: patarimai
Net labai atsakingos moterys kartais susiduria su netikėtomis situacijomis, kai tiesiog neįmanoma ištuštinti pūslės ir reikia apsišarvuoti kantrybe.
Kuo stipresnis noras, tuo sunkiau galvoti apie ką nors kitą. Nukreipk mintis: pasiklausyk muzikos ar tinklalaidės, paskambink draugei pasikalbėti.
Sėdėti lengviau nei stovėti, jei nori palengvinti spaudimą pūslei. Sėdėk išsitiesusi, šiek tiek įtempusi nugarą. Stenkis atpalaiduoti dubens ir pilvo raumenis. Susikoncentruok į kvėpavimą, vizualizuok, kaip atsipalaiduoja tavo šlaplė, kaip per jogos pamokas įsivaizduoji įvairias kūno vietas. Galima pamėginti ir sukryžiuoti ir ištiesinti kojas – kintantis pojūtis padeda.
Privalant stovėti, sukryžiuok kojas – taip suspausi šlaplę ir bus kiek lengviau. Venk pasilenkti ar stumti dubenį į priekį, nes taip susitraukia pilvas.
Jeigu kamuoja žarnyno dujos, jų išleidimas sumažins spaudimą pūslei.
Venk juoktis! Gerai žinoma, kad juokas didina spaudimą pūslei ir gali staigiai paskatinti norą šlapintis. Pilna pūslė – rimtas dalykas! :D
Paprastai rekomenduojama gerti daugiau skysčių, tačiau krizės metu, kai nėra tualeto, ribok skysčių vartojimą kol neatsiras galimybė pasišlapinti.
Galiausiai, patekus į tualetą, ištuštink pūslę visiškai – pasaulis palauks kelias minutes, kol pasirūpinsi savimi. Nepilnai išsituštinant padažnėja šlapinimosi dažnis ir kūnas įpranta sulaikyti šlapimą.
Trumpai – atsižvelk į savo kūną ir rūpinkis jo poreikiais. Kai esi gera sau, gali duoti daugiau ir kitiems.
Gali sekti savo ciklą su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog:
