Santykiai per atstumą atsiranda tuomet, kai mylimosios yra atskirtos reikšmingu fiziniu atstumu. Jos gyvena skirtinguose miestuose, šalyse ar net žemynuose ir dėl darbo, studijų ar kitų priežasčių (tokios kaip beprecedentės pasaulinės pandemijos suvaržymai) negali nuolat susitikti gyvai.
Santykiai per atstumą nėra naujiena, tačiau pasirodžius internetinėms pokalbių svetainėms, pažinčių platformoms ir įvairioms kitoms lengvai prieinamoms bendravimo internetu priemonėms, jie tapo vis dažnesni. Pastaruoju metu daugeliui tai yra vienintelis pasirinkimas. Dėl to senas įsitikinimas, kad tokiems santykiams lemta žlugti, per pastaruosius dešimtmečius ženkliai išblėso.
Turėdamos tiek daug galimybių bendrauti ir keliauti, stiprių ir laimingų santykių dėl laikino atstumo vien baigti nereikia. Jei abi pusės pripažįsta per atstumą kylančius iššūkius ir aktyviai dirba siekdamos išsaugoti emocinį, socialinį bei psichologinį ryšį, santykiai per atstumą gali būti lygiai taip pat pilnaverčiai ir laimingi kaip ir „įprasti“ santykiai.
Psichologės dažnai apibūdina suaugusiųjų romantiškus santykius remdamosi trimis pagrindinėmis elgsenomis – prisirišimu, rūpesčiu bei seksualumu. Sveikos sąsajos šiose srityse yra būtinos abiems pusėms tenkinantiems santykiams palaikyti, nors kiekvienų poros narių elgsena čia gali skirtis. Santykiai per atstumą – tik viena iš daugelio galimų pažinčių formų. Kiekviena situacija reikalauja individualių partnerių pastangų, kad kasdieniame gyvenime jų ryšys klostytųsi sklandžiai.
Žmonėms, kaip socialiems gyvūnams, fizinis artumas yra labai svarbus. Net menkiausius emocijų pokyčius pastebime iš mimikos, kūno kalbos. Fiziniai prisilietimai patys savaime yra bendravimas. Seksas ar tiesiog bendravimas akis į akį skatina neurocheminių medžiagų – pvz., feniletilamino, oksitocino, dopamino – išsiskyrimą, kurios ypač svarbios santykių ryšiui; taip pat dalinamės feromonais, kurie ypatingai reikšmingi romantiškuose santykiuose.
Santykiuose per atstumą šie artumo aspektai lieka nepasiekiami. Žmonės gali pajusti „nutraukimo“ simptomus, todėl padidėja streso hormonų lygis, o tai gali sukelti nerimą ar net depresiją. Jei jūsų ar partnerės „meilės kalba“ stipriai pagrįsta prisilietimu, santykiai per atstumą jūsų emocinę ar fizinę savijautą gali paveikti labiau nei tų, kurioms fizinė komunikacija mažiau svarbi.
Kai prisilietimai – neįmanomi, santykiai per atstumą tampa ypatingai priklausomi nuo kitų ryšio formų palaikymo. Vienintelis būdas – komunikacija.
Bendravimas svarbus visuose pragmatiniuose santykiuose, tačiau per atstumą romantiški santykiai reikalauja sąmoningų pastangų kurti artumą be prisilietimo.
Abi pusės turi atvirai išsakyti savo poreikius ir lūkesčius bei palaikyti aktyvų bendravimą kasdienybėje. Žinoma, nereikia kiekvienos smulkmenos pranešti ar laukti, kol pokalbį pradės partnerė – svarbiausia rasti abi natūraliai tenkinantį tempą. Visos turime gyventi savo gyvenimą – nuolatinė informacijos tėkmė gali varginti taip pat, kaip ir apleistumo jausmas žeisti.
Taip pat svarbu įvairovė – keiskite rutiną. Štai keletas patarimų:
Trumpi pranešimai, nuotraukos, vaizdo skambučiai. Netikėta atvirutė. „Susitikdamos“ įvairiais būdais suteiksite santykiams naujų spalvų. Dažnai bendraudamos viena forma galite susidaryti klaidingą įspūdį – galbūt žinutėmis išreikšti mintis sunku, o kalbant – daug paprasčiau (arba atvirkščiai).
Bendrai dalinamos tradicijos yra puiku, bet jei „labas rytas“ ir „kaip sekėsi diena?“ kartojasi kasdien tą patį, greitai šios žinutės netenka vertės. Skirkite laiko parodyti, jog jums rūpi, ir kad tai – ne automatinė reakcija.
Nereikia detalaus oficialaus ataskaitų teikimo, tiesiog papasakokite apie dienos įspūdžius ar klauskite patarimo. Kokios dovanos geriausiai tiktų jūsų dukterėčiai? Kuriuos pusryčius labiau norėtų išragauti? Platesnė temų įvairovė padarys pokalbius įdomesnius.
Gyvenant atskirai visiškai įmanoma ir būtina kurti bendrus planus.
Atsižvelgiant į abi dienotvarkes, galima susikurti bendrų ritualų, pvz., gerti rytinę kavą. Nereikia kiekvieną kartą susiskambinti ar rašyti – žinojimas, kad partnerė užsiima tuo pačiu, stiprina jus siejantį ryšį.
Surašykite veiklų, kurias galite atlikti savarankiškai ir paskui pasidalinti įspūdžiais: gal tai muziejaus lankymas, dailės pamokos, ūkininkų turgus, miesto tyrinėjimas ar naujo automobilio išbandymas? Vienintelis ribojimas – jūsų vaizduotė. Svarbiausia – smagiai leisti laiką!
Veiklų drauge yra ir internetu. Skambinkitės per „Skype“, „Facetime“ ar „Zoom“ – ir išbandykite:
Bendra veikla internete padeda kurti intymumą ir atveria naujus partnerės pažinimo aspektus.
Būdamos per atstumą, dažnai pamirštame, kad svarbu ir įtraukti partnerę į savo artimiausios aplinkos veiklas – šeimos, draugių ar kolegių – kad ryšys išliktų stiprus.
Tyrimai rodo, kad tam tikras „socialinis atsiskaitymas“ turi teigiamą poveikį emocinei poros savijautai. Jūsų statuso kaip santykių dalyvės patvirtinimas artimųjų rate padės abiem jaustis tvirčiau ir aiškiau matyti, kur esate gyvenimo kelyje – tiek sau, tiek svarbiausiems žmonėms.
Santykiai per atstumą pagrįsti emociniu ir protiniu artumu, tačiau seksualinė pusė taip pat labai svarbi jūsų psichologinei ir fizinei savijautai. Yra daug būdų palaikyti šią santykių dalį.
Pirma krizės valdymo taisyklė santykiuose per atstumą – pripažinti, kad krizės tikėtinos kaip ir bet kuriuose santykiuose. Per atstumą labai lengva pražiūrėti ar ignoruoti nemalonius ženklus, tačiau būtina skirti laiko ir dėmesio tam, kas kelia nerimą.
Reikėtų atminti, kad už komunikaciją atsakingos abi pusės. Tarp žinučių turite laiko apgalvoti, ką pasakyti, galite neatsiliepti, jei vakare jaučiatės pavargusios – gyvai susitikus ar gyvenant kartu taip nebūtų.
Viena dalis žmonių per atstumą idealizuoja partnerę – nematydamos mažų trūkumų ar kasdieniškų įpročių, lengva apsimesti, kad jų nėra. Tai gali baigtis skaudžiu nusivylimu, kai pagaliau susitiksite gyvai.
Kitoms – priešingai. Jos nuolat nerimauja dėl galimos neištikimybės ar partnerės elgesio. Tokiais atvejais būtina atskirai pasitarti dėl ribų – kas priimtina, o kas ne – bei praktikuoti pasitikėjimą ir iš anksto aptarti, kaip elgsitės, jei kils pavydas. Tokie pokalbiai iš anksto palengvina būsimas problemas.
Kartais santykius per atstumą sieja tik įprotis. Kai gyvai nesusitinkama, kai kurios vengia rimtų temų ar nesusipratimų, todėl santykiai nejuda pirmyn. Gali užplūsti įstrigimo jausmas – norisi pasikalbėti apie baimes ar problemas, bet emocinis pakilimas trumpų gyvų susitikimų metu viską nustumia tolyn, kol vėl grįžtate į kasdienybę neaptarus to, ką būtina augimui.
Taip, išsiskyrimą per atstumą dažnai smerkia, bet kartais laukti susitikimo gyvai dar skaudžiau abiem pusėms. Tik jūs galit įvertinti savo santykius. Jei jaučiate, kad laukiate tik tam, kad išsiskirtumėte, geriau „nuplėšti pleistrą“ pačiu rūpestingiausiu jums prieinamu būdu. Nenorėtumėte, kad partnerė jaustųsi įstrigusi santykiuose su jumis – tikėtina, ji galvoja taip pat.
Poros, turinčios santykius per atstumą, dažnai jaučia nerimą dėl bendros ateities. Šie santykiai dažniausiai – ne savanoriški, reikalauja daug kompromisų, todėl kartais sunku nusibrėžti aiškius tikslus.
Visgi būtina kuo anksčiau pasidalinti vizija apie santykių kryptį. Kuri iš partnerių pasirengusi kraustytis pas kitą? Galutinis tikslas – bendri namai? Kokie jūsų požiūriai į santuoką? Vaikus? Augintinius? Finansus? Tikslai ir lūkesčiai turėtų būti aptarti iš anksto – nebūna galimybių tokioms temoms natūraliai kilti gyvai bendraujant.
Žinojimas, kad žiūrite ta pačia kryptimi, mažina nerimą ir netikslų informacijos suvokimą.
Galiausiai prisiminkite – jūsų santykiai yra jūsų reikalas. Tik abi galite spręsti, ar jie jums tinka. Būkite jautrios viena kitos jausmams ir rūpinkitės viena kita. Jums pavyks!
Galite stebėti savo ciklą su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: