Antidepresantai
Milijonai žmonių visame pasaulyje naudoja antidepresantus, norėdami susidoroti su depresija, nerimu ir kitais nuotaikos sutrikimais. Nors jie nėra išgydymas, tinkamai parinktas antidepresantas gali būti itin naudingas gydant simptomus.
Pagrindinė antidepresantų funkcija – atkurti sveiką neurocheminę pusiausvyrą smegenyse. Antidepresantai padėjo milijonams, tačiau, kaip ir daugelis vaistų, jie taip pat gali sukelti šalutinį poveikį.
Depresija
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Deja, ji dažnai vertinama mažiau rimtai, o susiduriantys su psichikos sveikatos sutrikimais dažnai yra stigmatizuojami. Dėl to apie psichikos sveikatos būkles žinoma mažiau, jas sunkiau atpažinti, ypač todėl, kad simptomai ne visada yra akivaizdūs. Žmonės dažnai ilgiau kenčia dėl problemų, apie kurių gydymą jie net nežino.
Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, galintis paveikti bet ką. Dauguma žmonių yra patyrusios gilaus liūdesio arba netekties jausmą, bet tai nėra tas pats, kas depresija. Depresija – tai nuolatinis tuštumos ar liūdesio jausmas, galintis paralyžiuoti kasdienį gyvenimą. Tai nėra būsena, kurią galima pakeisti vien pozityviu mąstymu – tai tikra liga, reikalaujanti tinkamo gydymo.
Klinikinė depresija gali būti skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkios eigos. Tikrosios priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau aišku, jog depresija susijusi su cheminiais disbalansais smegenyse ir gali būti išprovokuota didelių gyvenimo pokyčių, netekčių arba traumų.
Depresijos simptomai yra liūdesys, nejautrumas, tuštumo jausmas, nuovargis, menkavertiškumo jausmas, greita dirglumas, nerimas, bei susidomėjimo kasdienine veikla stoka: miego, valgymo, darbo, fizinio bei seksualinio aktyvumo. Sunkiais atvejais atsiranda suicidinės mintys ar net bandymai nusižudyti.
Antidepresantų rūšys
Nors antidepresantai įprastai skiriami depresijai gydyti, jie taip pat naudojami kitų sutrikimų – tokių kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), generalizuoto nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir lėtinis skausmas – gydymui. Paprastai tariant, jie subalansuoja neurotransmiterių, gyvybiškai svarbių normaliam smegenų darbui, kiekius. Nors dažniausiai pasiekiamas norimas efektas, tačiau vis dar tiriami tikslūs jų veikimo mechanizmai, nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų.
Antidepresantai skirstomi į penkias pagrindines rūšis:
- Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) – skirti depresijos, nerimo sutrikimų, ADHD (dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo) ir OKS gydymui didinant serotonino kiekį.
- Selektiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – dažniausiai naudojami depresijai gydyti blokuojant serotonino pasisavinimą smegenyse.
- Tricikliai antidepresantai (TCA) – skiriami depresijos, kai kurių nerimo sutrikimų ir fibromialgijos simptomams lengvinti.
- Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) – skirti bendrinės depresijos ir nuotaikos sutrikimų gydymui – padeda skaidyti serotoniną smegenyse.
- Noradrenalino ir specifinių serotonerginių antidepresantų grupė (NASSA) – naudojami nuotaikos bei asmenybės sutrikimams ir depresijai gydyti antagonistiniu poveikiu serotonino receptoriams.
Šalutinis poveikis
Pradėjus vartoti antidepresantus, dažnai pasireiškia šalutinis poveikis, kol organizmas prisitaiko prie cheminių pokyčių. Šie simptomai įprastai išnyksta per kelias savaites. Šalutinis poveikis priklauso tiek nuo žmogaus, tiek nuo pačio vaisto. Dažniausi šalutiniai poveikiai:
Sutrikusi lytinė funkcija
Dauguma antidepresantų ramina, tačiau ši pati mechanika atsakinga ir už lytinį susijaudinimą. Antidepresantų vartojimas tiesiogiai siejamas su lytinės funkcijos sutrikimais tiek vyrams, tiek moterims, tačiau moterys tai patiria dažniau. Būdinga sunkiai pasiekiamas orgazmas, makšties sausumas, erekcijos sutrikimai.
Moterims svarbu imtis atsargumo priemonių jei bandoma pastoti, nes kai kurie antidepresantai gali padidinti vaisiaus raidos defektų riziką.
Svorio pokyčiai
Daugelis pacienčių pradėjusios vartoti antidepresantus priauga svorio, nes šie vaistai mažina natrio kiekį kraujyje. Per mažas natrio kiekis padidina norą valgyti sūrų ir kaloringą maistą. Kita vertus, galima patirti pykinimą ar vėmimą. Pykinimas sumažina suvartojamų kalorijų kiekį ir gali lemti svorio netekimą. Abiem atvejais atidžiai stebėkite simptomus: natrio trūkumas gali sukelti hiponatremiją (pavojingai mažą natrio koncentraciją kraujyje), o svorio netekimas didina mitybos nepakankamumo ar virškinamojo trakto sutrikimų riziką.
Nemiga ir nuovargis
Pradėjus vartoti antidepresantus, smegenų neurotransmiteriams reikia laiko prisitaikyti prie pokyčių. Tai kartais gali sukelti nemigą ir miego trūkumą, sumažinantį dėmesingumą, atmintį, nuotaikos kontrolę bei reakcijos greitį. Jei nemiga nepraeina, pasitarkite dėl alternatyvaus gydymo.
Svaigimas ir mieguistumas
Dėl cheminių reakcijų pokyčių antidepresantus vartojanti moteris gali jausti svaigulį ir mieguistumą. Antidepresantai gali mažinti kraujospūdį, todėl galimas svaigulys.
Savižudiškos mintys
Kai moteris, serganti depresija, patiria suicidinių minčių, padidėjęs energijos ir motyvacijos kiekis dėl antidepresantų gali palengvinti jų įgyvendinimą, jei likusieji emociniai poreikiai lieka nepatenkinti. Todėl būtina prieš skiriant vaistus įvertinti psichikos būklę ir emocinius įpročius.
Kiti dažni šalutiniai poveikiai: prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebėjimas, galvos skausmai, nerimas, širdies plakimas, bėrimas, vidurių užkietėjimas, neryškus matymas, cukrinis diabetas. Jei pradedate vartoti antidepresantus, stebėkite savo savijautą nuo pat pradžių ir informuokite gydytoją apie visus pokyčius. Tai gali būti sunku, kai pati/s kenčiate. Yra sukurta programėlių, kurios padeda priminti fiksuoti nuotaiką kas tam tikrą laiką. Nors atrodo mažareikšmiška, ilgu laikotarpiu galima pastebėti dėsningumus. Pirmosiomis savaitėmis padėti gali draugė ar šeimos narė – dažnai žmonės nežino, kaip padėti sau artimam žmogui, tačiau konkretus prašymas malonus, kai esi bejėgė.
Kaip riboti antidepresantų šalutinį poveikį
Nors sunkus šalutinis poveikis nėra dažnas, pirmasis gydytojos paskirtas vaistas gali netikti. Pradėjus vartoti antidepresantus, atminkite, kad gali tekti išbandyti keletą variantų, kol atrasite tinkamiausią. Kai kurios moterys visai nejaučia antidepresantų naudos.
Jei per kelias savaites šalutinis poveikis nesumažėja, yra keletas būdų, kaip jį palengvinti.
Vaisto keitimas
Antidepresantai nėra universali priemonė visiems. Kiekviena moteris skirtingai reaguoja į skirtingus vaistus. Svarbu leisti paskirtam vaistui veikti – dažniausiai maždaug dvi savaites – prieš keisdamos ar nutraukdamos vaisto vartojimą. Pirmomis savaitėmis lengvas šalutinis poveikis įprastas, bet jis turėtų praeiti.
Dozės keitimas
Jei šalutinis poveikis ima trukdyti kasdienybei ar nejaučiate teigiamo poveikio psichinei sveikatai, su gydytoja aptarkite dozės koregavimą. Mažindamos dozę galite palengvinti šalutinį poveikį, padidindamos – sustiprinti norimą poveikį.
Vaisto vartojimo laikas
Kartais vaisto vartojimas tam tikru dienos metu padeda valdyti šalutinius reiškinius. Pavyzdžiui, jei vaistas sukelia mieguistumą – jį galite vartoti prieš miegą. Jei pykina – išbandykite vartoti valgydama (tik įsitikinkite, kad konkretus maistas nekeičia vaisto poveikio).
Vengti tam tikrų medžiagų
Būkite atidi medžiagoms, kurios gali sustiprinti jaučiamus simptomus (pvz., alkoholis ar tabakas gali dar labiau sukelti svaigulį ar pykinimą).
Kiti depresijos gydymo būdai
Šiandien antidepresantai užima svarbią vietą depresijos valdyme, tačiau tai ne vienintelis pasirinkimas. Kai kurios moterys netoleruoja antidepresantų arba nori išbandyti alternatyvius gydymo būdus.
Psichinė ir fizinė sveikata yra tampriai susijusios. Tai, kas įprastai laikoma fizine sveikata (pavyzdžiui, mityba), dažnai veikia psichikos sveikatą, ir atvirkščiai. Tai nereiškia, kad depresiją sukelia netinkama mityba, tačiau rūpinimasis gera kūno būkle suteikia daugiau šansų įveikti ligą. Įrodyta, kad tam tikri maisto produktai sumažina serotonino kiekį, sukelia liūdesį, kiti – pakelia nuotaiką. Fizinė veikla taip pat gali pakelti serotonino kiekį. Todėl renkantis gydymą svarbu atsižvelgti tiek į mitybą, tiek į fizinį aktyvumą.
Kalbėjimasis su psichologe ar terapeute gali padėti įveikti depresijos epizodus. Susiduriant su neigiamu mąstymu ar ilgalaikiu traumos poveikiu, supratimas, kaip padaryti savo vidinį pasaulį draugiškesniu, gali pakeisti labai daug. Terapija nėra išgydymas, tačiau ji prisideda prie sveikimo proceso, ypač derinant su kitomis priemonėmis (antidepresantais, mityba, fiziniu aktyvumu, streso mažinimu). Jeigu nežinote, nuo ko pradėti, – kreipkitės į psichikos sveikatos specialistę. Kaip ir su vaistais, taip ir su terapeute – tinkamiausios paieškos gali užtrukti. Įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) veiksminga gydant ūmią depresiją, nes leidžia įvertinti, užginčyti ir keisti žalingus įsitikinimus.
Net jei žinome, kad galimi ir kitokie jausenos būviai, šią akimirką jaučiama būsena atrodo amžina. Depresijos metu gali būti sunku kreiptis pagalbos ar net išlipti iš lovos. Tačiau mažos pastangos, nesudėtingi reikalavimai gali pamažu padėti moteriai pajusti palengvėjimą. Naudingiausi tie užsiėmimai, kurie atitraukia dėmesį nuo savęs: savanorystė, padėkos dienoraščio rašymas ar meditacija gali padėti.
Prašyti pagalbos, kai jos reikia – nėra silpnumo ženklas. Kiekviena Žemėje gyvenanti moteris kažkada yra reikėjusi pagalbos. Laimingesni žmonės daugiau duoda, todėl rūpinimasis savimi – naudingas tiek jums, tiek visai jūsų bendruomenei.
Savo mėnesines gali sekti naudodama WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:
