Hormonai ir nuotaikų svyravimai: kaip jie susiję
Hormonai reguliuoja daugybę organizmo funkcijų ir įvairiai veikia mūsų kūną, įskaitant nuotaiką. Kadangi menstruacijų ciklas apima tiek daug hormoninių procesų, dauguma moterų patiria su tuo susijusius emocinius simptomus.
Daugelis moterų pastebi, kad jų simptomai sumenkinami ir jų kančia laikoma nereikšminga ar neišvengiama. Tokia nuostata atbaido nuo pagalbos ieškojimo ir dažnai prailgina mūsų kančias dėl simptomų, kuriuos nesunkiai būtų galima sumažinti ar net pašalinti.
Moteriškos bėdos
Kadaise „isterija“ buvo dažnas medicininis moterų sutrikimo diagnozavimas, paremtas teorija, kad gimda gali laisvai judėti po kūną. (Vėliau ši idėja buvo siejama net su demonišku apsėdimu!) Isterijos simptomai buvo nerimas, irzlumas, alpimas, lytiškai atvira elgsena, lytinis abejingumas ir paprastai nepatogus bei neprognozuojamas elgesys.
Šiandien daug geriau suprantame moters kūną ir ciklus, todėl galime nagrinėti nuotaikų svyravimus iš hormoninės perspektyvos.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie estrogeną, progesteroną ir testosteroną. Pirmieji du paprastai laikomi moteriškais hormonais, o trečiasis – vyrišku. Tačiau ir moterys, ir vyrai, gamina visus tris hormonų tipus, tik skirtingais kiekiais.
Estrogenas
Estrogenas – moteriškas lytinis hormonas – atlieka svarbų vaidmenį moters reprodukcinėje sistemoje. Daugiausia estrogeno pagaminama kiaušidėse, tačiau mažais kiekiais sintezuojamas ir antinksčiuose bei riebalų ląstelėse. Nėštumo metu estrogeną gamina placenta.
„Estrogeno“ terminas iš tiesų apima chemiškai artimų hormonų šeimą – estrogenus:
- Estronas – silpnas estrogenas, steroidinis hormonas, antraeilis moters lytinis hormonas. Organizmas gali paversti estroną estradioliu, kai reikia. Estronas vyrauja moters organizme menopauzės metu.
- Estriolis – silpnas estrogenas, steroidinis hormonas, antraeilis moters lytinis hormonas. Estriolio lygis labai padidėja nėštumo metu, tačiau moterims, kurios nėra nėščios, jis praktiškai neaptinkamas.
- Estradiolis – stipriausiai veikiantis estrogenas, steroidinis hormonas ir svarbiausias moters lytinis hormonas. Jis randamas ir vyrų, ir moterų organizme, bet moterų jo būna žymiai daugiau. Didelis estradiolio kiekis siejamas su akne, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir depresija. Labai aukštas lygis padidina gimdos ir krūties vėžio riziką. Esant per žemam lygiui, estradiolio trūkumas gali sukelti svorio augimą ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Estrogenų kiekis ir veikimas skirtinguose gyvenimo tarpsniuose – paauglystėje, menstruacijose, nėštumo metu ir menopauzėje – kinta. Brendimo pradžioje estrogenas lemia antrinių moteriškų lytinių požymių (krūtų, platesnių klubų, gaktos ir pažastų plaukų) atsiradimą.
Bet tuo estrogeno poveikis nesibaigia! Estrogenas…
- padeda reguliuoti menstruacijų ciklą, kontroliuoja gimdos gleivinės augimą pirmoje ciklo dalyje;
- jei kiaušialąstė neapvaisinama, estrogeno lygis smarkiai krenta, sukelia menstruacijas;
- jei kiaušialąstė apvaisinama, kartu su progesteronu stabdo ovuliaciją nėštumo metu.
Estrogenas taip pat reguliuoja laktaciją ir kitus krūtų pokyčius, dalyvauja kaulų formavime, kraujo krešėjime, palaiko makšties sienelės ir šlaplės gleivinės stiprumą bei storį, reguliuoja makšties lubrikaciją.
Tai tik dalis priežasčių, kodėl estrogenas toks svarbus. Drąsiai galima sakyti, kad estrogenas labai svarbus hormonui, reguliuojančiam kūno ir proto veiklą. Tad nenuostabu, kad svyruojant estrogeno kiekiui ima svyruoti ir menstruacijų ciklas, plaukų augimas bei nuotaika.
Progesteronas
Progesteronas yra steroidinis hormonas, priklausantis progestogenų grupei; žmogaus organizme svarbiausias yra progesteronas. Jis veikia stipriau, kai šalia yra estrogenų.
Pagrindinė progesterono gamybos vieta – kiaušidžių geltonkūnis, bet šiek tiek jo gamina ir pačios kiaušidės, antinksčiai bei placenta (nėštumo metu).
Progesteronas turi daug funkcijų, bet čia daugiausia dėmesio skirsime jo vaidmeniui reprodukcijos sistemoje.
Progesteronas paruošia endometriumą galimam nėštumui – t. y., kai ištrūkusi kiaušialąstė būtų apvaisinta. Progesteronas slopina gimdos raumenų susitraukimus, kurie galėtų pašalinti besiimplantavusią kiaušialąstę. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, geltonkūnis sunyksta, sumažėja progesterono kiekis, tuomet prasideda naujas menstruacijų ciklas.
Progesteronas kartais vadinamas „nėštumo hormonu“, nes jis labai svarbus vaisiaus vystymuisi, įskaitant:
- gimdos gleivinės paruošimą vykdyti apvaisintos kiaušialąstės implantaciją;
- liaukų bei kraujagyslių augimo skatinimą endometriumui, kuris aprūpina embrioną maistinėmis medžiagomis;
- gleivinės palaikymą viso nėštumo metu;
- placentos susidarymo skatinimą.
Kai placenta susiformuoja, ji tampa antriniu progesterono šaltiniu (pirmas – geltonkūnis). Todėl nėščios moters organizme progesterono kiekis išlieka padidėjęs viso nėštumo metu; tai stabdo kitų kiaušialąsčių brendimą ir padeda paruošti krūtis pieno gamybai.
Prieš menopauzę tiek estrogeno, tiek progesterono kiekis organizme stipriai sumažėja. Tai laikoma dažnų menopauzės simptomų priežastimi, tad moterims, išgyvenančioms šį laikotarpį, dažnai skiriama pakaitinė hormonų terapija simptomams palengvinti. Tačiau ja naudotis reikia atsargiai, nes galimi šalutiniai poveikiai.
Testosteronas
Testosteronas yra pagrindinis lytinis hormonas ir anabolinis steroidas. Jį gamina lytinių liaukų – sėklidės vyrams ir kiaušidės moterims. Antinksčiai taip pat gamina nedidelį testosterono kiekį abiejų lyčių atstovėms. Testosterono lygis stipriai padidėja paauglystėje ir sumažėja vėlyvesniais gyvenimo dešimtmečiais tiek moterims, tiek vyrams.
Testosteronas yra androgenas, t. y. skatina antrinių lytinių požymių atsiradimą vyrams:
- raumenų augimas
- padidėjusi kaulų masė
- plaukų augimas
- balso pakitimai
- varpos, sėklidžių, prostatos padidėjimas
- elgesio pokyčiai, pvz., didesnis pasitikėjimas savimi, polinkis į riziką, agresija ir libido
Moterų organizme testosterono randama apie 5–10 % vyriškos normos. Moterims testosteronas kartu su estrogenu padeda atkurti, auginti ir palaikyti audinius bei kaulų masę.
Tai kodėl svyruoja nuotaika?
Dabartinės teorijos nurodo, kad pagrindinė nuotaikų svyravimo priežastis yra antroje menstruacijų ciklo pusėje vykstantys hormonų svyravimai. Ovuliacijos fazės metu moters organizmas išskiria kiaušialąstę, po kurios sumažėja estrogeno ir progesterono lygiai, o tai gali sukelti tiek fizinius, tiek emocinius simptomus.
Estrogeno ir progesterono pokyčiai veikia serotonino lygį. Serotoninas yra ir hormonas, ir neuromediatorius. Jis padeda reguliuoti nuotaiką, miego ciklą, apetitą ir virškinimą.
Apie 95 % serotonino organizmas gamina žarnyno gleivinėje, kur jis reguliuoja žarnyno judesius, o likę 5 % – smegenų kamiene, kur perduoda signalus tarp smegenų nervinių ląstelių.
Manoma, kad serotoninas smegenyse yra vienas pagrindinių nuotaiką reguliuojančių hormonų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad serotonino vaidmuo PMS simptomų (ypač psichologinių) atžvilgiu nėra gerai ištirtas.
Kaip tvarkytis su nuotaikų svyravimais
Hormoninė sistema labai sudėtinga, ir tai – tik paviršius. Hormonai dažnai veikia drauge, reguliuodami organizmo sistemas, todėl gydytojai negali paskirti stebuklingos tabletės nuotaikai pagerinti.
Jei manai, kad nuotaikų svyravimai susiję su tavo ciklu, pabandyk rašyti nuotaikų dienoraštį – stebėk, kaip jautiesi skirtingose ciklo fazėse. PMS simptomai bus ritmiški, cikliški.
Išsami paskutinių ciklų analizė padės ir gydytojui, jei norėsi aptarti savo simptomus. Tai leis gydytojui geriau suprasti situaciją.
Mūsų menstruacijų sekimo programėlė – patogi vieta žymėti nuotaiką ir kitus simptomus savęs stebėjimui per visą ciklą.
Žymėkis, jei patyri bet kuriuos iš šių simptomų:
- liūdesys arba staigūs, nepaaiškinami nuotaikos pokyčiai
- verksmo priepuoliai arba irzlumas
- blogas miegas arba miegate per ilgai
- sunku susikaupti arba prarandate susidomėjimą įprasta veikla
- nuovargis arba mažas energijos lygis
Priklausomai nuo tavo medicininės istorijos, gydytoja gali rekomenduoti hormoninę kontracepciją, pvz., tabletę arba pleistrą, kad sumažintų PMS sukeliamą pilvo pūtimą, krūtų jautrumą ar kitus fizinius simptomus. Kai kurioms moterims hormoninė kontracepcija padeda ir dėl emocinių nuotaikos svyravimo simptomų.
Kitoms moterims hormoninė kontracepcija nuotaikų svyravimus tik pablogina. Kartais reikia išbandyti keletą skirtingų priemonių, kol surandi tai, kas tinka būtent tau.
Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, kuriuos keičiant galima pagerinti PMS simptomus:
- Fizinis aktyvumas. Būkite aktyvi ne mažiau kaip 30 min. kasdien. Net paprasčiausias pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti liūdesį, irzlumą ar nerimą.
- Mityba. Atsispirkite norui valgyti saldumynus ar „greitą maistą“, kurio dažnai norisi per PMS. Cukrus, riebalai ir druska gali papildomai išbalansuoti nuotaiką. Nereikia visai jų atsisakyti, tačiau svarbu derinti su visaverčiu maistu – vaisiais, daržovėmis, pilno grūdo produktais. Taip dienos metu nepritrūksi energijos, o kartu išvengsi staigių cukraus lygio kritimų ir nuotaikos pokyčių.
- Vienas klinikinis tyrimas parodė, kad kalcio vartojimas padeda sumažinti PMS sukeliamą liūdesį, irzlumą ir nerimą. Kalcio yra daugelyje produktų: piene, sūryje, varškėje ir jogurte, lapinėse daržovėse, praturtintose apelsinų sultyse ir dribsniuose. Taip pat galima vartoti maisto papildus su kalciu. Mitybos pokyčių poveikis išryškėja ne iš karto. Valgyk sveikai ir pasistenk būti sau atlaidi.
- Miegas. Nepakankamas miegas bet kuriuo ciklo etapu gali išbalansuoti nuotaiką. Stenkis miegoti bent 7–8 valandas per parą, ypač savaitę ar dvi prieš mėnesines. Svarbu – kad gerai miegotum, reikėtų bent valandą per dieną pabūti lauke! Melatoninas – miego hormonas – gaminamas tik tada, kai akies ragena gauna saulės šviesos. Jei melatonino kūne trūksta, atsibundama pavargusiai, negalint pailsėti.
- Stresas. Nevaldomas stresas gali dar labiau sustiprinti nuotaikos svyravimus. Naudok giluminio kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą, ypač jei PMS simptomai stiprūs.
Nuotaikų svyravimai ir kūrybinė asmenybė
Kai kurios moterys išmoksta pamilti savo nuotaikų svyravimus ir šį laiką išnaudoja kūrybiškai veiklai. Būti liūdna ar pasimetusia – visiškai normalu. Leistinas laikas apmąstyti gyvenimo įvykius. Svarbu priimti visas savo emocijas: jos kažką sako.
Kartais to tikrai per daug
Gal tavo išgyvenimai rimtesni nei įprasti menstruacijų pradžios sukelti nuotaikos pokyčiai? Tai ne visada galima aiškiai atskirti. Vėlgi, nuotaikų dienoraštis padės pastebėti, kiek laiko jau jautiesi blogai ir kaip kinta pojūčiai. Patikimas draugas ar šeimos narė galėtų padėti pažvelgti iš šalies.
Jei niekas nepadeda, pasikalbėk su savo gydytoja apie antidepresantus. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) dažniausiai skiriami PMS sukeltai depresijai arba nuotaikų svyravimams gydyti. Tai receptiniai vaistai, kurie kai kurioms moterims padeda įveikti sunkų laikotarpį.
Ir tai praeis
Jokie pokyčiai niekada neužsibūna amžinai. Pastebėjus, kaip tavo organizme veikia hormonai, tampa aišku: niekas nuolat nesijaučia visiškai sveika ir laiminga. Kartais pasiklystame. Jei jautiesi išmušta iš vėžių, kartais galima bandyti ignoruoti jausmus, bet ilgainiui svarbu suprasti, kas tave veikia, ir atrasti būdus, kurie padeda sugrįžti į balansą. Atsakymų visada ieškok savyje – tai neišvengiama kiekvienai iš mūsų, ir tai yra visiškai gerai.
Gali sekti savo ciklą su WomanLog programėle. Atsisiųsk WomanLog dabar:
