Atidėliojimas, užmaršumas, irzlumas ir nerimas – visi šie jausmai pažįstami kiekvienam žmogui. Tačiau žmonėms, turinčioms ADHD, tai yra dažnos kasdienės kliūtys. Joms beveik neįmanoma „susitvarkyti“ ir „nustoti būti tingiai“. Net ir paprasčiausios užduotys gali reikalauti pernelyg daug pastangų – sunku suprasti, jei pati neturi ADHD. Ypač moterims dažnai sudėtinga gauti ADHD diagnozę ir gydymą.
Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) vis dar stigmatizuojamas ir retai aptariamas, nors daugiau kaip 9% vaikų nuo 3 iki 17 metų JAV jau gavo diagnozę. Neretai žmonės ADHD sieja su berniukais, kurie garsiai elgiasi, yra neramūs ir nekreipia dėmesio. Tačiau dabar žinome, kad vaizdas daug platesnis. Pastaraisiais metais mokslininkai vis labiau sutaria, kad mergaitės ir moterys serga ADHD panašiai kaip vyrai, tačiau diagnozę gauna rečiau nei pusė jų.
ADHD arba dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas – tai lėtinė psichikos būsena, paveikianti įvairius smegenų procesus. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai išaugama vaikystės neurovystymosi sutrikimas, dažniausiai pasitaikantis tik hiperaktyviems berniukams. Nauji tyrimai rodo, kad nors vaikystės ADHD simptomų intensyvumas su laiku gali mažėti, požymiai dėl to nedingsta ir suaugus – tiek moterims, tiek vyrams, tik jų išraiška skiriasi.
Būklės pavadinimą sudaro du žodžiai – dėmesio stoka ir hiperaktyvumas; anksčiau tai buvo skirtingos kategorijos. Sąvoka dėmesio stokos sutrikimas (ADD) dabar yra pasenusi – šiandien ją atitinka neatidi ADHD forma.
Moderni medicina išskiria tris ADHD tipus:
Žmogus, turinti ADHD, dažniausiai patiria simptomus abiejuose poliuose, tačiau vyrauja viena iš formų – hiperaktyvioji arba neatidioji.
Hiperaktyvi forma būdinga nuolatiniu poreikiu judėti ir veikti. Hiperaktyvią ADHD turinčios žmonės elgiasi impulsyviai, pertraukinėja pokalbius, „baigia“ kitų sakinius, iškalba daugiau nei kiti suspėja išgirsti; joms reikia daug fizinės veiklos, sunku nustygti vietoje. Tai aiškiausiai pastebima ADHD forma, dažnai siejama su berniukais ir vyrais.
Neatidžioji ADHD forma dažniau pasitaiko tarp moterų ir mergaičių. Jos taip pat sunkiau susikaupia, tačiau pagrindinis sunkumas – nesugebėjimas išlaikyti ar įsiminti pokalbio informacijos, pamirštami nurodymai. Toks žmogus atrodo „svajojantis“, užmaršus, dažnai pameta daiktus, sunkiai valdo laiką ar laikosi rutinos, nesvarbu, ar tai būtų kasdieniai reikalai, ar itin svarbūs darbai.
Iš tiesų pasekmės abiejų ADHD rūšių turėtojoms labai panašios: sunku susikaupti, bendrauti, išlaikyti kasdienį ritmą; net paprastiems darbams reikia daugiau pastangų nei daugumai atrodo įprasta.
Skirtumai tarp hiperaktyvaus ir neatidaus ADHD tipo padeda identifikuoti išorinę išraišką, kuri svarbi gydymui, nors pagrindiniai kognityviniai procesai dažnai labai panašūs abiem atvejais.
Mūsų minčių ir jausmų išraiška susijusi su asmenybe, auklėjimu, kultūrinėmis normomis. Tai galioja visiems, įskaitant ADHD turinčias moteris.
Viena moteris gali pykti ir nervintis garsiai, kita – tyliai, bet ne mažiau stipriai. Panašiai kalbumas ar impulsyvumas gali maskuoti nerimą ir užmaršumą.
Dažniausiai pasitaikantys ADHD simptomai moterims:
Tikrosios ADHD priežastys vis dar nėra žinomos, tačiau tyrimai tęsiami. Yra aiškus genetinis veiksnys.
Jei vienas iš tėvų turi ADHD požymių, labai tikėtina, kad šią būklę kažkokia forma perims ir vaikas. Dažnai būtent suaugus adoptavusios moterys pirmąkart supranta, kad pačios turi ADHD, tik kai tokią diagnozę išgirsta vaikai.
Jei esate genetiškai linkusi į ADHD, įvairūs aplinkos veiksniai gali sustiprinti simptomus, pavyzdžiui:
ADHD turinčioms moterims prasti įpročiai gali sukelti užburtą rato jausmą: netvarka namuose, nesubalansuota mityba, stresas dėl nesuspėjimo su terminais – visa tai sustiprina simptomus, o pati ADHD padaro pozityvių pokyčių siekimą ypač sudėtinga.
Tai nėra tinginystė. ADHD turinčių moterų smegenys turi struktūrinių skirtumų, todėl jos priverstos viską atlikti iš savo unikalaus „starto taško“, skirtingo nei neurotipinių žmonių.
ADHD – plati sąvoka. Nors požymiai gali labai skirtis, yra ir bendrų bruožų.
Neurobiologijos tyrimai rodo, kad kai kurios smegenų sritys ADHD turinčių žmonių vystosi greičiau arba lėčiau nei neurotipinių, taip pat skiriasi sričių tarpusavio ryšiai.
Neurotransmiteriai, atsakingi už „normalų“ smegenų darbą, ADHD atveju būna išsibalansavę – tiesiog signalai smegenyse keliauja ne taip, kaip turėtų.
Du svarbiausi neurotransmiteriai, kurie dažniausiai pakinta ADHD atveju, yra dopaminas ir noradrenalinas. Jie tiesiogiai susiję su nuotaika ir motyvacija. Priklausomai nuo jų kiekio ar panaudojimo efektyvumo, moteris gali būti hiperaktyvi ir labai susitelkusi arba visiškai neturėti motyvacijos. Abi šios kraštutinės būsenos yra būdingos ADHD. Taip pat dažnai ADHD turinčioms moterims iškreipiamas laiko pojūtis.
Nors akivaizdu, kad ADHD turinčių moterų smegenys veikia skirtingai nei daugumos, mes vis dar per mažai žinome, kodėl taip yra.
Norint nustatyti ADHD, gydytojai vis dar remiasi prieš beveik 40 metų sukurtais kriterijais. Diagnozavimui taikomas kontrolinis klausimynas, tačiau jis sukurtas pagal baltuosius berniukus iš panašios socialinės aplinkos. Kriterijai palaipsniui koreguojami, bet pernelyg lėtai.
Patiems ADHD simptomams būdingas elgesys – užmaršumas, motyvacijos stoka, atidėliojimas – atrodo įprastas daugeliui. Todėl nedaug moterų nukreipiamos išsamesniam tyrimui. Dažniau jos apšaukiamos tinginėmis, nesąžiningomis, patiria daug stigmos mokykloje ar darbe.
Ilgą laiką buvo manoma, kad ADHD – vaikų, ypač berniukų, problema. Tai vis dar paplitęs požiūris. JAV ADHD diagnozuojamas maždaug 13% berniukų, bet tik 6% mergaičių. Dabar žinome, kad ADHD serga panašus kiekis mergaičių ir moterų kaip berniukų ir vyrų, tačiau moterų simptomai dažnai ignoruojami. Priežasčių yra kelios.
Moterims ADHD dažniausiai pasireiškia neatidumo forma. Mergaitės su ADHD svajoja, sunkiai susikaupia, neatmena informacijos, neatlieka užduočių laiku, bet nebėgioja po klasę kaip bendraamžiai berniukai. Jų sunkumai mažiau matomi, nes netrukdo aplinkiniams, tačiau tai nereiškia, kad jų sunkumų nėra.
Moterims kultūriškai nuo mažens įdiegiama nerodyti neigiamų emocijų viešai. Vietoje atviro elgesio jos dažniau internalizuoja savo sunkumus. Mergaitės mokomos nepertraukinėti, už „nepaklusnumą“ dažniau baudžiamos, todėl tampa puikios savo sunkumų maskuotojos.
Maskavimas – tai sąmoningas elgesys, skirtas prisitaikyti prie kitų lūkesčių. Moterys dažnai taip gerai prisitaiko, kad niekas nė nenujaučia apie jų sunkumus, net jei serga ADHD.
Be to, moterys atsiduria dviguboje spąstų situacijoje. Net kalbėdamos apie savo patirtį, jos rečiau siunčiamos detalesniam ištyrimui.
Deja, neatidumas, impulsyvumas ar užmaršumas dažnai klaidingai laikomas „normaliu“ moterims. Tokie sunkūs simptomai dažnai priskiriami PMS, nors iš tikrųjų gali būti jau būklės požymiai, kurie nustačius galėtų būti lengvai gydomi.
Nuotaikų svyravimai ir “smegenų rūkas” yra natūrali žmogaus dalis ir dažnai susiję su hormonais, tačiau jie taip pat neretai žymi rimtus sutrikimus, kurių ignoruoti nevalia.
Moterų neigiamos emocijos – pyktis ar nusivylimas – taip pat dažnai nuvertinamos, laikomos mažiau svarbiomis nei analogiški vyrų išgyvenimai.
Nerimas ir depresija dažnai lydi ADHD turinčias moteris bei mergaites, kaip ir valgymo ar miego sutrikimai (valgymo ir miego sutrikimai).
Nors ADHD smegenys skiriasi nuo neurotipinių, esame įsitikinusios, kad neegzistuoja „normalus“ žmogus. Užuot siekus atitikti idealų paveikslą, verčiau mokytis priimti ir švęsti savo skirtumus. Jei manai, kad turi ADHD, kreipkis į medicinos specialistę dėl tyrimo.
Keletas būdų, kaip suvaldyti ADHD simptomus:
Supaprastink ir struktūruok. Jei buities ar kasdieniai darbai atima per daug energijos, supaprastink ir automatizuok, kiek įmanoma. Sukurk rutiną pirkiniams, sąskaitų apmokėjimui, pvz., užsisakyk prekes internetu savaitei. Dažnai naudojamus daiktus laikyk lengvai pasiekiamose vietose ir visada padėk atgal. Rinkis daiktus, kuriems nereikia daug priežiūros – neglamžūs drabužiai, augalai, kuriems retai reikia vandens, produktai su ilgu galiojimu. Gal verta investuoti į lėtąjį puodą, siurblį robotą ar kitą buitinę techniką, kuri palengvina darbus.
Ribok trukdžius tiek darbe, tiek namuose. Išjunk nereikalingus pranešimus telefone, atsisakyk perteklinių informacinių srautų, klausyk baltąjį triukšmą ar specialiai ADHD skirtas garso takelius – tai padeda susikaupti.
Judėk. Fizinė veikla padeda valdyti stresą ir sumažina susierzinimą kasdienybėje. 20–30 minučių aktyvumo gali užtikrinti dopamino antplūdį ir padėti produktyviai atlikti darbus. Kai kurios moterys išmoksta atpažinti, kada reikia išeiti pasivaikščioti ir kiek tos pertraukos užtenka, kad atgautų jėgas.
Sukurk mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, kurie mažina ADHD poveikį. Daug kam padeda mažai angliavandenių ir cukraus, dažnai sunkiau skaidomas glitimas ar pieno baltymas kazeinas.
Naudok užrašų knygutę ar planuoklį užduotims sekti ir sudaryti prioritetų sąrašus. Tai padeda laiku atlikti svarbiausius darbus. Kartais motyvuoja net keletą lengvesnių užduočių atlikti pirmiau. „Užbraukus“ darbus sąraše, mintys nuo jų atlaisvinamos ir lengviau imtis rimtesnių iššūkių. Tik atsargiai – nepradėk pulti prie nuolatinių smulkmenų („busywork“).
Skirstyk dideles užduotis į mažus žingsnius ir koncentruokis į vieną vienu metu. Nuspręsk lyginti skalbinius 10 minučių. Nustatyk laikmatį. Pasidžiauk rezultatu. Net jei nepavyko visko užbaigti, padarei kur kas daugiau nei būtent nieko nepradėjusi. Gali pastebėti, jog norisi „užsistatyti“ dar 10 minučių ar pereiti prie kito darbo. Pabandyk „pomodoro techniką“.
Gerbk savo ribas ir rūpinkis savijauta. Suvok, kad visos patiriame nesėkmių, tačiau jos neapibūdina mūsų kaip asmenybės. Individuali ar grupinė terapija padeda atpažinti elgesio modelius ir įgauti naudingų įrankių bei požiūrio. Kartais užtenka kvėpavimo pratimų, kad galėtum susikaupti ir išgirsti save – gal reikia prasitiesti, atsigerti, pasitikslinti svarbų klausimą ir judėti toliau.
Gydytojos paskirti vaistai dažnai veiksmingai sumažina ADHD simptomus. Daugelis moterų pastebi, kad gyvenimas tampa lengvesnis vartojant tinkamus vaistus. Gali būti skiriami ir stimuliantai, ir nestimuliuojantys vaistai, padedantys susikaupti, didinti motyvaciją. Papildomai, kartu pasireiškus nerimui ar depresijai, skirti gali būti ir antidepresantai.
Mūsų gyvenimas nuolat kinta. ADHD simptomų pobūdis laikui bėgant gali keistis, todėl galime keisti ir planavimo ar rutinos įpročius.
Nors ADHD išlieka visą gyvenimą, įmanoma prisitaikyti ir net klestėti pakeitus aplinką bei gyvenimo būdą – svarbiausia turėti aiškią diagnozę ir artimųjų palaikymą. Daugelis sėkmingų verslininkių atvirai prisipažįsta turinčios ADHD: nuolatinis naujovių troškimas ir nenoras rutinos gali paskatinti kūrybiškumą ir inovacijas.
Deja, ADHD nėra „supergalia“. Tai sunki būklė, apsunkinanti kasdienybės organizavimą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, net jei iš šalies viskas atrodo gerai.
Gera naujiena – vis daugiau žmonių supranta, kiek moterų susiduria su ADHD, ir pagalba tampa vis prieinamesnė. Svarbiausia – pripažinti, kad esi verta pagalbos ir palaikymo kiekvieną dieną.
Savo menstruacijų ciklą gali sekti su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog programėlę: