Kvapas ir hormonų pokyčiai: ar hormonai gali paveikti tavo uoslę?
Mūsų uoslė labai svarbi sveikatai ir gerovei. Ji padeda pasirinkti kokybišką maistą, sužadina apetitą bei perspėja apie žalingus ar sugedusius produktus. Gebėjimas užuosti kvapus leidžia orientuotis aplinkoje bei įspėja apie pavojus – dujų nuotėkį, dūmus, gaisrą ar pelėsį. Tačiau uoslė suteikia dar subtilesnių ir gilesnių signalų, darančių įtaką mūsų romantiškiems santykiams, socialiniam bendravimui ir požiūriui į kitus žmones.
Nors daugeliui iš mūsų ši informacija sąmoningai neužfiksuojama, žmogaus nosis gali užuosti net ir labai silpnus aplinkos kvapus. Netgi partnerės, kurią pasirenkate, draugės, su kuriomis bendraujate, ar žmonės, kurių vengiate, dažnai nustatomi būtent pagal kvapą. Šiame straipsnyje aptarsime uoslės stebuklus ir kaip hormonų pokyčiai per menstruacinį ciklą, nėštumą ir perimenopauzę veikia tai, ką užuodžiame savo nosimi.
Kaip jaučiame kvapus?
Geri ar blogi – visi kvapai svarbūs. Kaip ir bet kuris kitas pojūtis, uoslė yra būtina mūsų apsaugai ir santykiams su pasauliu. Be to, kad padeda rasti naudingą maistą ar išvengti pavojų, gebėjimas aptikti kvapų molekules stipriai veikia mūsų emocijas, prisiminimus ir tarpusavio santykius.
Kaip veikia uoslė? Kvapai – tai cheminės molekulės, pakankamai lengvos, jog sklistų oru. Vieni kvapai stipresni, kiti silpnesni, tačiau beveik viskas išskiria kvapiąsias molekules, kurios įkvėpus prisijungia prie specialių receptorių nosies gleivinėje. Žmogaus nosyje yra 5–6 milijonai uoslės receptorių, pajėgių atpažinti apie 400 skirtingų molekulinių kvapų modelių. Šie kvapų „statybiniai blokai“ įvairiai derinasi ir suteikia begalę kvapų profilių. Pastarąjį dešimtmetį mokslininkės mano, kad žmogus gali atpažinti apie trilijoną kvapų – gerokai daugiau nei anksčiau manyta dešimt tūkstančių. Atrodo daug, bet dauguma žinduolių uoslės aštrumas didesnis. Pavyzdžiui, šunys garsėja savo smalsumu ir geba atpažinti kvapus iš kelių kilometrų atstumo, o drambliams priklauso daugiausiai uoslės receptorių tarp žinduolių.
Kai užuodžiame kokį nors kvapą, tai vyksta todėl, kad įkvėpėme kažkokios medžiagos molekulių, kurias atpažino mūsų uoslės receptoriai. Jie siunčia informaciją smegenims, kad galėtume ją panaudoti sprendimams priimti. Uoslės svogūnėlis – vieta, kur veikia šie receptoriai, – yra arti hipokampo, atsakingo už mokymąsi ir atmintį. Vis dar tyrinėjame, kaip šie centrai sąveikauja, tačiau aišku, kad kvapai gali būti stiprūs atminties sužadintojai. Pavyzdžiui, mamos nešiotas kvepalų kvapas gali gyvai pažadinti jūsų vaikystės prisiminimus.
Ką reiškia feromonai?
Feromonai – tai mūsų kūno išskiriamos cheminės medžiagos, veikiančios aplinkinių elgesį. Jie veikia lyg hormonai, tačiau daro įtaką kitoms žmonėms. Dažniausiai feromonus paskleidžiame oru per prakaitą, bet jų yra ir kitose kūno išskyrose. Jų nei pamatyti, nei užuosti negalima, tačiau jie sukelia trauką, seksualinį susijaudinimą ir turi stiprią reikšmę renkantis partnerę. Kai kurios moterys teigia, kad gali užuosti, kai kita moteris jaučia susijaudinimą. Feromonų aptikta visuose tirtuose gyvūnuose – jie svarbūs renkantis partnerį, bet ir žymint teritoriją, reaguojant į pavojų, ieškant maisto bei socialiniuose elgesiuose. Nors žmonės pasižymi santykinai silpna uosle, mus vis tiek veikia kvapų pasaulis.
Trumpas menstruacijų ciklo ir hormonų pristatymas
Jau žinome, jog kai kurie kvapai daro mums įtaką net jei jų neužuodžiame, bet turbūt įdomu, kaip tavo hormonai susiję su uosle. Kad suprastume, panagrinėkime, kaip veikia moteriški hormonai per menstruacijų ciklą.
Paprastai sveikas menstruacijų ciklas trunka 28–35 dienas (kartais pasitaiko išimčių). Per šias 4–5 savaites hormonų lygiai svyruoja, o tavo kūnas pereina keturias skirtingas fazes. Ciklas prasideda pirmąją tavo menstruacijų dieną.
- Menstruacijų fazėje estrogeno, progesterono ir testosterono lygis žemas, o tavo gimda pašalina gleivinę su menstruacijų krauju.
- Paskui prasideda folikulinė fazė – kyla estrogeno ir testosterono lygis. Dažnai jautiesi energingesnė, o libido padidėja.
- Maždaug ciklo viduryje – ovuliacijos fazė, kai estrogenas pasiekia piką, sužadina liuteinizuojančio hormono antplūdį, kuris verčia kiaušides išskirti kiaušinėlį. Po ovuliacijos estrogenas ir testosteronas krinta, o progesteronas ima kilti.
- Tuo metu prasideda liuteininė fazė – progesteronas tampa vyraujančiu hormonu. Dauguma jaučiasi analitiškiau, introvertiškiau, mažiau bendrauja.
Ar mano uoslė stipresnė per menstruacijas?
Trumpas atsakymas – taip. Tavo uoslė iš tikrųjų nekinta, tačiau jautrumas kvapams gali sustiprėti. Tai vadinama hiperosmija – gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir hormonų svyravimų. Ne visoms moterims taip būna, tačiau daugelis pastebi, kad ciklui bėgant tampa jautresnės tam tikriems kvapams.
Kai kurios moterys hiperosmiją jaučia ovuliacijos metu – galbūt tam, kad per vaisingumo langą būtų su tinkama partnere. Daugelis moterų teigia šiuo metu užuodžiančios kvapus, kurių kitos net nepastebi. Tyrimai parodė, kad uoslės jautrumas ovuliacijos metu daro įtaką partnerės pasirinkimui ar, jei jau esi poroje, tavo traukos lygmeniui. Stebėti heteroseksualių moterų elgesį ciklo metu, mokslininkės pastebėjo, jog per ovuliaciją jos labiau traukia tradiciškai vyriški vyrai. Tačiau ilgalaikėms partnerėms ši taisyklė negaliojo – daugiau sėkmės turėdavo vyrai su moteriškesnėmis ar tėviškomis savybėmis. Vienas paaiškinimas – evoliucinė nauda: nėščiai moteriai svarbus stiprus gynėjas, bet gimus vaikui – rūpestingesnė partnerė.
Kai kurios moterys sako, kad ovuliacijos metu dingsta trauka partneriui, bet po to ji sugrįžta. Tai siejama su tuo, kaip vaisingomis dienomis keičiasi mūsų feromonų suvokimas. Tai jaučia ir vyrai. Tyrimai rodo, kad vyrai geba užuosti, kai moterys ovuliuoja. Nors jie to nesuvokia sąmoningai, dauguma heteroseksualių vyrų ovuliuojančią moterį laiko itin patrauklia – dėl tos pačios priežasties moteris labiau traukia vyriški vyrai: siekiant reprodukcinės sėkmės.
Uoslės jautrumas gali keistis ir liuteininėje fazėje. Kai kurios moterys teigia tapusios jautresnės nemaloniems kvapams – partnerio kojinėms, senam šiukšlių kvapui ar kaimynų ruoštam maistui. Tai gali būti susiję su kūno pasirengimu galimam nėštumui – padidėjęs jautrumas blogiems kvapams gali saugoti besivystantį vaisių nuo sugedusio ar pavojingo maisto.
Padidėjęs uoslės jautrumas nėštumo metu
Grečiausiai labiausiai aptariamas uoslės pokytis vyksta nėštumo metu, ypač pirmajame trimestre. Vienas iš ankstyvų nėštumo požymių – padidėjęs uoslės jautrumas. Kai kurios nėščiosios pastebi esą galinčios užuosti kvapus net iš toli ar atspėti, ką žmogus valgė pietums. Dažnai būsimos mamos atstumia alkoholio, cigarečių dūmų, žalios žuvies ir mėsos, kiaušinių, netgi kvepalų bei kūno priežiūros ar valiklių kvapai. Tad nenuostabu – nėštumo hiperosmija gali sukelti apetito praradimą, pykinimą ar vėmimą – gamtos būdas apsaugoti kūdikį nuo pavojingų medžiagų.
Ar perimenopauzė gali sukelti padidėjusią uoslę?
Perimenopauzė – tai laikotarpis, kai moters kūnas pradeda pereiti į menopauzę. Tai paprastai prasideda ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje (bet kai kurioms gali prasidėti anksčiau ar vėliau) ir baigiasi po vidutiniškai ketverių metų (bet gali trukti nuo 2 iki 10 metų), kai praeina metai be mėnesinių – prasideda menopauzė.
Daug moterų per perimenopauzę pastebi uoslės pokyčius ir padidėjusį jautrumą kai kuriems kvapams. Uoslės pokyčiai susiję su staigiu estrogeno sumažėjimu. Hormonų svyravimai gali paveikti smegenų centrus, atsakingus už kvapų apdorojimą, todėl kai kurios perimenopauzės metu patiria fantominius kvapus – fantosmiją arba uoslės haliucinacijas. Todėl kai kurios moterys šiuo laikotarpiu nerimauja dėl savo kvapo ar labai jautriai reaguoja į kitų kūno kvapą, nors aplinkinėms tai nerūpi.
Kokios kitos sąlygos sukelia padidėjusį uoslės jautrumą?
Nors hormonai gali paveikti net menkiausias gyvenimo detales, kartais uoslės jautrumas kyla dėl tam tikrų vartojamų vaistų arba sveikatos būklės. Potencialios priežastys gali būti:
- Migrena: 95 % migreną patiriančių žmonių teigia, kad stiprūs kvapai sukelia migrenos ataką. Kvepalų, cigarečių dūmų ir tam tikro maisto ar cheminių medžiagų kvapas gali sukelti stiprų galvos skausmą. Migrenos metu kyla didesnis jautrumas kai kuriems kvapams, kas lemia stipresnį skausmą ar pykinimą.
- Autoimuninės ligos: Adisono liga, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) ir 1 tipo diabetas kartais sukelia padidėjusį uoslės jautrumą ar keistą kvapų pojūtį.
- Priepuoliai: Priepuolius patiriančios moterys prieš priepuolį gali patirti fantosmiją – smegenys verčia nosį jausti kvapą, kuris neegzistuoja.
- Vaistai: Kai kurie antibiotikai, antihistamininiai, skydliaukės bei kraujospūdžio vaistai gali keisti uoslę bei skonį.
- Vėžys ir gydymas nuo vėžio: Tam tikri galvos ar kaklo navikai, bei gydymas šioje srityje, gali pakeisti kvapo ir skonio pojūčius.
Pabaigai
Verta kartkartėmis susimąstyti apie nematomą kvapų pasaulį. Lyginant su kitais gyvūnais, nosis nėra pagrindinis mūsų jutimo organas, tačiau ji gali stipriai paveikti mūsų saugumą, gerą savijautą ir santykius.
Atsisiųsk WomanLog programėlę dabar:
