Nuolatinė kontracepcija moterims
Sakoma, kad vienintelis tikras kontracepcijos metodas yra susilaikymas. Tiesa, jei niekada neturėsite lytinių santykių, negalėsite pastoti. Tačiau egzistuoja keletas chirurginės kontracepcijos arba sterilizacijos metodų, kurie taip pat yra beveik 100% veiksmingi. Kokie jie yra ir kodėl ši tema taip stipriai stigmatizuojama?
Apie savanorišką sterilizaciją dažnai nekalbama, nes tai labai rimtas žingsnis, o daugelyje kultūrų motinystė laikoma biologine moters paskirtimi, todėl ryžtas neklausyti šių lūkesčių gali užtraukti stigmatizaciją. Savanoriškos sterilizacijos pasekmės ir procedūrų sudėtingumas moterims ir vyrams gali labai skirtis.
Sterilizacijos procedūra vyrams – vazektomija, t. y. sėklinių latakų perrišimas ir užsandarinimas; procedūra greita, minimaliai intervencinė ir dažnai (bet ne visada) gali būti atstatoma. Kiaušintakių perrišimas moterims yra rizikingesnis ir sudėtingesnis, o nors kai kuriais atvejais galima bandyti ją atstatyti, tam jau reikalinga rimta operacija, kuri tik retais atvejais būna sėkminga, todėl sprendimas atlikti kiaušintakių perrišimą turėtų būti laikomas galutiniu.
Kiekvieną kartą turint lytinių santykių su priešingos biologinės lyties žmogumi visuomet išlieka pastojimo rizika. Priklausomai nuo apibrėžimo, net „susilaikymas“ nebūtinai yra 100% efektyvus, jei, tarkime, susilaikoma tik nuo lytinių santykių, bet užsiimama kitokiais seksualiniais veiksmais.
Nors taip nutinka retai, yra atvejų, kai nėštumas prasidėjo net nuo spermos pėdsakų, pavyzdžiui, ant šlaunies, kuri palankiausiomis sąlygomis sugebėjo apvaisinti kiaušinėlį. Nedidelis kiekis spermos būna ir priešejakuliaciniame skystyje. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad „ištraukimo“ metodas nesuveikia 22% atvejų – tai daugiau nei 1 iš 5 kartų, statistiškai!
Netyčinis nėštumas dažnas tiek santykiuose esančioms, tiek vienišoms moterims, tačiau vienišoms moterims, atsidūrusioms reprodukcinio amžiaus pradžioje arba pabaigoje, jis pasitaiko beveik dvigubai dažniau.
Netyčinio nėštumo nutraukimą abortu lydi tiek medicininės, tiek psichologinės rizikos, o kai kuriose šalyse šis pasirinkimas turi neigiamų teisinių ar politinių pasekmių. 2022 m. birželį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą, kuris 50 metų garantavo teisę į abortą. Dabar 26 valstijose abortai uždrausti arba smarkiai apriboti, ir šiuo metu dedamos pastangos uždrausti abortą visoje šalyje.
Įprasta vs nuolatinė kontracepcija
Dauguma žmonių renkasi kontracepciją, kad galėtų mėgautis seksu be baimės tapti atsakingoms už vaikus, kurių nenorėtų arba negalėtų auginti. Apie įvairius kontracepcijos metodus (tiek hormoninius , tiek nehormoninius) ir jų veiksmingumą galite skaityti ankstesniuose mūsų straipsniuose. Šie kontracepcijos būdai yra trumpalaikiai, naudojami situaciškai ar mėnesio ciklo eigoje, taip pat „kitą rytą“. Nutraukus jų vartojimą, pastojimo galimybė sugrįžta.
Sterilizacija, priešingai, yra nuolatinė ir vis dar stigmatizuojama, nors šiandien jau mažiau nei anksčiau. Moterį, savanoriškai pasirinkusią šį kontracepcijos būdą, kiti dažnai vertina neigiamai: ji laikoma šaltesne ir gali būti patiriama „pasyvi žala“ (vengimas, pavydas, pasibjaurėjimas).
Jei svarstote sterilizaciją, būkite pasiruošusi neigiamoms draugų ir šeimos reakcijoms bei galimam medicinos specialistų nusistatymui.
Savanoriškos sterilizacijos priežastys
Kadangi moterų sterilizacija beveik visada yra negrįžtama, didžiausias rūpestis – kad sprendimas dėl šios procedūros būtų priimtas ne dėl klaidingų priežasčių, kurios ateityje gali sukelti stiprų gailestį. 2012 m. tyrimas parodė, kad labiau gailėjosi jaunos moterys, turinčios mažai ar neturėjusios vaikų, spaustos partnerio, tikėjusios, kad sterilizacija išspręs finansines ar santykių problemas.
Gydytojai dažniau atsisako savanoriškos sterilizacijos prašymo, jei pacientei dar nėra 30 ar net 35 metų arba jei ji niekada negimdė. Gali tekti atsakyti į nemažai asmeninių klausimų ir pasirašyti sutikimo formą. Požiūriai keičiasi, bet kai kur vis dar vyrauja pasenę, mizoginiški bandymai kontroliuoti moterų kūnus.
Nuolatinė kontracepcija ar savanoriška sterilizacija yra itin asmeniškas pasirinkimas, rekomenduojamas tik tuomet, jei tvirtai žinote, kad ateityje nenorėsite turėti vaikų. Šis sprendimas turi būti tik jūsų ir neturi priklausyti nuo partnerio, artimųjų, draugų ar kitų nuomonės. Žmonės aplink mus gali keistis, tačiau kūnas yra tik vienas.
Kartais ginekologinės ligos, pvz., gimdos kaklelio ar kitų lytinių organų vėžys reikalauja chirurginės intervencijos, kurios pasekmė – sterilizacija. Tokiais atvejais gydytoja informuoja apie galimybes ir prašo jūsų sutikimo operacijai.
Taip pat sterilizacija gali būti pasirinkta po cezario pjūvio – taip pat tik gavus jūsų sutikimą. Rekomenduojama itin sudėtingų gimdymų atvejais, kai aišku, jog problemos pasikartotų vėl pastojus arba pageidaujant pačiai moteriai.
Deja, praeityje sterilizacija kartais būdavo prievarta atliekama tam tikroms rasėms, tautoms ar kitoms, „nepageidaujamoms“ žmonių grupėms, pavyzdžiui, dėl negalios. Kartais ši jėga būdavo tiesioginė ir fizinė, įgyvendinta įstatymais ir prievarta. Kitais atvejais – netiesioginė, pasitelkiant politinį spaudimą ar manipuliacijas, kad žmonės „patys apsispręstų“.
Priverstinė sterilizacija padarė didelę ir ilgalaikę žalą tam tikroms bendruomenėms – kai kurios jų pasekmes jaučia iki šiol. Kai kuriais duomenimis, ši praktika vis dar gali būti taikoma kai kuriose vietose. Tokia tikslinga sterilizacija laikoma genocido forma ir niekada negalima vertinti lengvabūdiškai.
Kiaušintakių perrišimas
Dažniausiai moterims prieinamas nuolatinės kontracepcijos būdas – kiaušintakių perrišimas, arba „kiaušintakių užrišimas“. Šis metodas daugiau nei 99% efektyviai apsaugo nuo nėštumo.
Kas yra kiaušintakių perrišimas? Apvaisinimas įprastai įvyksta lytinių santykių metu arba netrukus po jų, kiaušintakiuose, kai kiaušialąstė (atsiskyrusi iš vienos ar kitos kiaušidės) juda gimdos link ir susitinka spermą, keliaujančią iš makšties kanalo. Kiaušintakių perrišimas – tai chirurginė procedūra taikant bendrinę arba vietinę nejautrą, kurios metu gydytoja užsandarina kiaušintakius.
Kartais pašalinama nedidelė kiekvieno kiaušintakio dalis, arba kiaušintakiai gali būti pašalinami visiškai. Procedūra dažniausiai atliekama laparoskopiškai – per mažą pjūvį ties bamba arba apatinėje pilvo dalyje.
Kur keliauja kiaušinėlis po kiaušintakių perrišimo? Kiaušidės ir toliau kas mėnesį gamina kiaušinėlius, o mėnesinės ir toliau vyksta įprastai. Tačiau kiaušinėlis, negalėdamas nukeliauti per kiaušintakį į gimdą, kiekvieną mėnesį natūraliai pasisavinamas organizmo ir neišsiskiria su mėnesinėmis.
Kiek veiksmingas kiaušintakių perrišimas? Kiaušintakių perrišimas daugiau nei 99% veiksmingas. Tyrimai rodo, kad tik 2–10 iš 1000 šią procedūrą patyrusių moterų pastoja po jos.
Kokios rizikos? Kaip ir atliekant bet kurią operaciją, yra infekcijos pavojus, rizika pažeisti artimus vidaus organus (pvz., šlapimo pūslę), alerginės reakcijos į nuskausminimą bei pooperacinio streso grėsmė ir kt.
Retais atvejais spermatozoidui visgi gali pavykti apvaisinti kiaušinėlį – tuomet padidėja negimdinio nėštumo rizika, kai apvaisintas kiaušinis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje.
Kiaušintakių perrišimas nerekomenduojamas turint:
- cukrinį diabetą;
- plaučių ligas;
- nutukimą;
- dubens uždegiminę ligą.
Be abejo, kaip ir daugelio nuolatinės kontracepcijos būdų atveju, egzistuoja psichologinė rizika – galimas gailestis, jei ateityje norėsite tapti mama. Dauginimasis – itin reikšminga žmogaus patirties dalis, kurios poveikių savo emocijoms kartais neįmanoma numatyti.
Be kiaušintakių perrišimo, yra dar viena galimybė visiškai panaikinti pastojimo riziką, tačiau šis metodas paprastai kontraceptiniams tikslams nesiūlomas.
Histerektomija
Histerektomija – dar viena chirurginė procedūra, kurios metu moteris sterilizuojama. Jos metu pašalinama gimda – viena pati arba kartu su kitais lytiniais organais: gimdos kakleliu, kiaušintakiais, kiaušidėmis. Neturint gimdos, galimybė pastoti visiškai išnyksta. Tam tikromis labai retomis aplinkybėmis negimdinis nėštumas vis dar gali atsirasti, tačiau jo išnešioti neįmanoma.
Paprastai histerektomija nelaikoma kontracepcijos metodu. Ši operacija atliekama esant:
- kiaušidžių, gimdos ar gimdos kaklelio vėžiui;
- kitoms vėžio formoms netoli reprodukcinių organų;
- gimdos miomoms (nepiktybiniams augliams);
- labai stiprioms mėnesinėms;
- smarkiam gimdos kaklelio skausmui;
- endometriozei;
- smarkiai bakterinei infekcijai lytiniuose organuose;
- sveikatos būklėms, dėl kurių neįmanoma saugi nėštumo eiga
Po gimdymo atliekamos histerektomijos
Po gimdymo atliekamos histerektomijos kartais taikomos, kai moters gyvybei gresia pavojus dėl komplikacijų gimdymo metu ar kitų nepalankių sąlygų. Tokiu atveju gimda šalinama per Cezario pjūvį arba per 24 valandas po gimdymo. Tai taip pat gali būti iš anksto suplanuota Cezario pjūvio dalis, siekiant ateityje išvengti nėštumų.
Tavo reprodukcinės sveikatos kelionė tęsiasi
Prisiminkite: saugūs lytiniai santykiai nėra vien tik kontracepcija! Pasirinkus nuolatinę kontracepciją, būtina saugotis lytiškai plintančių infekcijų naudojant prezervatyvą ar kitas apsaugos priemones.
Taip pat, jei išliko gimdos kaklelis ar kiti lyties organai, vis dar reikia reguliariai atlikti tepinėlio tyrimus ir lankytis pas savo ginekologę stebint sveikatą.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
