Hipotireozė – dažnas skydliaukės sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Tokie simptomai kaip sunkumas numesti svorio, plaukų slinkimas, papilkėjusi oda, „smegenų rūkas“ ir daugelis kitų gali apsunkinti kasdienę veiklą. Vis dėlto egzistuoja būdų, kaip valdyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie hipotireozę, jos priežastis ir simptomus.
Skydliaukė – nedidelė liauka kaklo viduryje, atlieka itin svarbų vaidmenį organizmo veikloje. Tai endokrininė liauka, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą ir augimą. Skydliaukė yra itin jautri – jai kenkia aplinkos veiksniai, vaistai, mitybos trūkumai ir hormonų svyravimai. Pažeista skydliaukė gali lemti hipotireozę – dažną sutrikimą, paveikiantį daugelį organizmo sistemų.
Kalbant apie hipotireozę, pirmiausia svarbu suprasti pačios skydliaukės funkcijas.
Skydliaukė yra drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje. Ji apjuosia trachėją ir yra maždaug toje vietoje, kur įprastai būtų ryšio mazgas. Liauka turi du „sparnelius“ (skiltis), kuriuos jungia plona audinio juostelė – sąsmauka.
Posmegeninė liauka (hipofizė), esanti smegenų pamate, kontroliuoja skydliaukės veiklą per skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). Įprastai skydliaukė gamina trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4). Šie hormonai drauge su estrogenu, progesteronu, testosteronu, kortizoliu bei kitais hormonais reguliuoja daugybę kūno procesų. Temperatūra, svoris, augimas ir vystymasis, širdies ritmas, mėnesinių ciklas ir daugelis kitų procesų priklauso nuo skydliaukės.
Tačiau dėl įvairių priežasčių, kaip kūno ląstelių išpuoliai prieš skydliaukę ar kitų hormonų poveikis T3 ir T4, skydliaukė gali sutrikti ir išsivysto hipotireozė.
Hipotireozė arba nepakankamai aktyvi skydliaukė – tai endokrininis sutrikimas, kai skydliaukėje pagaminama per mažai hormonų. Apie 5 % žmonių turi vienos ar kitos formos hipotireozę. Skiriami keturi hipotireozės tipai, tačiau ne visi pasižymi aiškiais simptomais. Daugelis galbūt turi jau sutrikusią skydliaukę, bet to nejaučia ir nesikreipia pagalbos.
Kadangi skydliaukė susijusi su energijos naudojimu organizme, pagrindiniai simptomai paprastai yra energijos trūkumas ir svorio augimas, nes organizmas neefektyviai paverčia kalorijas energija. Hipotireozė nėra pagydoma, tačiau ją galima valdyti keičiant gyvenseną ir taikant hormonų pakaitinę terapiją.
Pirminė hipotireozė sudaro net 99 % visų atvejų ir dažniausiai atsiranda dėl autoimuninės Hashimoto ligos. Ši liga išsivysto, kai imuninė sistema pradeda naikinti skydliaukės ląsteles ir palaipsniui mažina hormonų gamybą.
Dažniausi Hashimoto ligos požymiai:
Hashimoto liga vystosi lėtai, todėl dažnai kreipiamasi tik pajutus ryškius simptomus ar pažengus ligai. Negydant ji gali visiškai sunaikinti skydliaukės funkciją.
Antrinė, arba centrinė, hipotireozė kyla dėl hipofizės sutrikimų. Ji prasideda staiga ir dažnai sunkiau diagnozuojama – gali būti sukelta hipofizės navikų, apšvitos, galvos traumų, operacijų ar uždegimo. Dažnas požymis – žemas ar normalus TSH lygis ir žemas T4.
Ši hipotireozės forma pasireiškia gimimo metu arba po truputį vaikystėje. Ja serga maždaug 1 iš 2 000–4 000 naujagimių. Pagrindinės priežastys: skydliaukės nebuvimas, neišsivystymas, genetinės mutacijos, hormonų sintezės defektai ar jodo trūkumas. Tokiems kūdikiams būtina gydytojų priežiūra ir vaistai.
Lengviausia hipotireozės forma. Jai būdingas nežymiai padidėjęs TSH, bet T4 lygis išlieka normalus. Dauguma nejaučia simptomų, tačiau būklė gali progresuoti į ryškesnę hipotireozę.
Hipotireozė – sudėtinga būklė, kuri gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape. Skydliaukei įtaką daro daugybė veiksnių, tad net ir sveikiausi žmonės gali susidurti su šia problema.
Ligos, tokios kaip Hashimoto tiroiditas, 1 tipo diabetas, reumatoidinis artritas, vilkligė ir celiakija, padidina riziką susirgti skydliaukės ligomis. Imuninė sistema puola sveiką audinį, palaipsniui jį naikindama, todėl skydliaukė tampa nepajėgi gaminti pakankamai hormonų. Autoimuniniai susirgimai dažnai paveldimi.
Skydliaukė jautri įvairiam gydymui, ypač onkologiniam. Gydymas radiacija kaklo ir krūtinės srityje gali pažeisti skydliaukės ląsteles.
Kita dažna priežastis – dalinis ar visiškas skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija), dažniausiai dėl traumų ar vėžio. Nėštumo metu galimos priežastys – pogimdyminis tiroiditas ar hormonų pokyčiai taip pat gali pakenkti liaukai.
Kai kurie vaistai trikdo hormonų gamybą ir medžiagų apykaitą, paveikdami skydliaukę. Dažniausiai kaltinami: litis (psichiatrinis vaistas), amjodaronas (vaistas širdžiai), tam tikri priešvėžiniai vaistai (interferonas-alfa), kai kurie antidepresantai.
Kasdienių maistinių medžiagų stygius tiesiogiai veikia skydliaukę. Sunkus jodo trūkumas arba jo perteklius gali sutrikdyti skydliaukę. Seleno, vitamino D bei sunkus vitamino B12 trūkumas taip pat gali lemti hipotireozę.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip endokrininiai teršalai aplinkoje, gali lemti skydliaukės sustojimą. Kontaktuojant su radiacija, sunkiaisiais metalais, pramoninėmis cheminėmis medžiagomis ar pesticidais didėja rizika.
Taip pat genetika turi įtakos: paveldėtos skydliaukės ligos, autoimuninių ligų šeimos istorija, tam tikros genų mutacijos padidina hipotireozės riziką.
Paprastai moterys ir vyresni nei 60 metų žmonės dažniau serga hipotireoze. Dėl hormonų pokyčių vaisingo amžiaus moterys ir menopauzės laikotarpiu yra jautresnės šiai būklei. Taip pat aktyvesnė moterų imuninė sistema lemia didesnę Hashimoto ligos tikimybę. Be to, žmonės sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, Dauno arba Turnerio sindromu taip pat turi didesnę riziką.
Hipotireozė paveikia daugybę kūno procesų. Ne visi žmonės jaučia simptomus, o kai kurie gali būti palaikyti nuovargiu ar amžiaus pokyčiais. Svarbu reguliariai tikrinti hormonų kiekį, kad laiku būtų nustatyta būklė.
Hipotireozės požymiai:
Hipotireozė taip pat veikia medžiagų apykaitą ir virškinimą: gali kamuoti vidurių užkietėjimas, lėtesnis virškinimas, pilvo pūtimas, sumažėjęs apetitas, sunkumas mesti svorį. Daugelis taip pat patiria sulėtėjusį širdies ritmą, aukštesnį cholesterolio kiekį, padidėjusį kraujospūdį ir prastesnę kraujotaką.
Ne, hipotireozė nėra išgydoma, tačiau labai gerai valdoma – dauguma žmonių su šia diagnoze gyvena visiškai normalų gyvenimą.
Hipotireozė gydoma vaistais ir keičiant gyvenimo būdą. Gydytoja gali paskirti hormonų pakaitinę terapiją – sintetinius skydliaukės hormonus, tokius kaip levotiroksinas. Dėl didelio sergamumo hipotireoze levotiroksinas (LT4) yra vienas dažniausiai pasaulyje skiriamų vaistų. Vartojant HPT būtina reguliariai kas 6–12 mėn. atlikti kraujo tyrimus, stebėti simptomus ir nuolat pasikonsultuoti dėl gydymo.
Tačiau medikamentinis gydymas gali būti neefektyvus be gyvenimo pokyčių. Geriausiems rezultatams reikia peržiūrėti mitybą, fizinį aktyvumą ir streso valdymą.
Tokioje mityboje gausu jodo (jūros kopūstai, žuvis), seleno (braziliniai riešutai, raudona mėsa, kiaušiniai), cinko (mėsa, jūros gėrybės, ankštiniai), geležies (liesa mėsa, špinatai). Patariama riboti arba vengti itin perdirbtų ir saldžių produktų, didelio sojų ir kryžmažiedžių (brokoliai, kopūstai) kiekio, nes jie gali trukdyti jodo įsisavinimui.
Reguliari fizinė veikla tiek pat svarbi, kiek dieta ar vaistai, kai susiduriama su hipotireoze. Kaip minėta, skydliaukės funkcijos sutrikimas lemia energijos trūkumą, kalorijų kaupimą riebaluose ir dar labiau apsunkina būklę. Judant ir sportuojant organizmas efektyviau naudoja energiją ir sparčiau vyksta medžiagų apykaita.
Pradėkite nuo lėtesnių pratimų ir palaipsniui didinkite intensyvumą. Daugelis sergančiųjų pajunta geresnius rezultatus rinkdamiesi lėtus, nelabai intensyvius užsiėmimus: kardio ir jėgos treniruočių derinį, ėjimą, plaukimą, jogą ar svorių kilnojimą. Raumenų masė ypač svarbi valdant hipotireozę, nes raumenys naudoja daug energijos ir skatina medžiagų apykaitą.
Skydliaukė glaudžiai siejasi su antinksčiais, kurie išskiria streso hormonus. Kai jų kraujyje per daug, sulėtėja medžiagų apykaita ir skydliaukė reaguoja dar labiau trinka. Daugelis hipotireozės atvejų pastebi, kad stipriai stresuojant jaučiasi dar pavargusi ir priauga svorio.
Raskite būdų, kaip sumažinti trumpalaikį stresą per meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą ir reguliarų miego režimą. Ilgalaikio streso valdymui tinka terapija, savitarpio pagalbos grupės, socialinė veikla.
Skydliaukė jautri aplinkos toksinams – endokriniams teršalams. Jie gali slėptis maiste, vandenyje, drabužiuose, indų gaminiuose. Priklausomai nuo jūsų aplinkos, verta įsirengti vandens ir oro filtrus, rinktis ekologišką produkciją, medinius, metalinius ir stiklinius indus vietoj plastiko, natūralaus pluošto drabužius.
Išgirsti, kad liga nepagydoma, gali būti sunku. Kartais jausitės, lyg kovotumėte prieš vėjo malūnus. Tačiau nenusiminkite. Hipotireozė sudėtinga, bet labai daug žmonių su ja gyvena sveikai ir laimingai. Svarbiausia – atrasti, kas jums tinka geriausiai: vaistai, mityba, judėjimas.
Atsisiųskite WomanLog programėlę: