Panikos priepuolis ar širdies smūgis moterims: kaip atpažinti skirtumus ir kovoti už savo sveikatą
Širdies ligomis sergančių vyrų ir moterų skaičius yra labai panašus. Visgi moterys rečiau gauna gyvybę gelbstinčią pagalbą patyrusios širdies smūgį, nes pacientės ir gydytojai dažnai neatpažįsta būdingų simptomų ir juos nurašo kaip stresą ar nerimą.
Patyrus širdies smūgį, moterys yra 50 % dažniau klaidingai diagnozuojamos nei vyrai dėl nesąmoningų medicinos bendruomenės išankstinių nuostatų bei nuolatinio moterų sveikatos tyrimų trūkumo. Šiame straipsnyje aptariame, kuo skiriasi širdies smūgis nuo panikos priepuolio. Taip pat nagrinėjame, kodėl moterys neretai vilkina kreipimąsi pagalbos, kodėl joms nepaisoma arba atmetami jų nusiskundimai ir kaip pačiai rūpintis savo sveikata.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis – staigus baimės blykstelėjimas, sukeliantis adrenalino antplūdį ir paruošiantis kūną kovai arba pabėgimui susidūrus su pavojumi. Kūnas reaguoja padažnėjusiu širdies plakimu, pagreitėjusiu kvėpavimu, kuris gali pasireikšti dusuliu, ir prakaitavimu. Susitraukiančios kraujagyslės taip pat gali sukelti galvos svaigimą ar silpnumą.
Panikos priepuolis gali ištikti visiškai netikėtai arba vystytis palaipsniui. Jį gali iššaukti stiprus išgyvenimas, tačiau ilgas stresas gali lemti, kad net menka kliūtis privers išsigąsti. Vienos moterys panikos priepuolius patiria vos kelis kartus gyvenime, kitoms jie kartojasi dažnai. Kartais panikos baimė yra tokia stipri, kad moterys ima vengti tam tikrų situacijų bei veiklų.
Jei kada nors patyrėte panikos priepuolį, žinote, koks jis siaubingas ir netikėtas. Kai prasideda panika, baimė tampa nevaldomai stipri, o viskas atrodo gerokai blogiau nei yra. Laimei, dauguma panikos priepuolių praeina po kelių minučių ar valandų.
Panikos priepuolio simptomai
Panikos priepuolis dažniausiai prasideda stipriu nerimu, bloga nuojauta ir baime. Tuomet galite pajusti:
- Smarkų širdies plakimą
- Dusulį
- Prakaitavimą
- Pykinimą
- Galvos svaigimą
- Kaitros arba šalčio bangas
- Skausmus krūtinėje
- Pilvo spazmus ir virškinimo sutrikimus
- Sumišimą, atsiribojimo jausmą
Nors panikos priepuoliai labai išgąsdina, vieni savaime gyvybei retai pavojingi. Tačiau medicininiai duomenys rodo, kad moterų širdies smūgio simptomai gali būti labai panašūs į panikos priepuolio požymius.
Kas yra širdies smūgis?
Širdies smūgis, arba miokardo infarktas, įvyksta, kai kraujo pritekėjimas į širdį užsiblokuoja ir širdies raumuo ima žūti. Daugiausia užblokavimų atsiranda, kai cholesterolis ir kitos medžiagos kaupiasi arterijose sluoksniuodamos aterosklerozinę plokštelę. Jai plyšus, labai greitai susidaro kraujo krešulys, užblokuojantis ar suspaudžiantis kurį nors iš vainikinių arterijų, tiekiančių kraują širdžiai. Jei širdis negauna kraujo ir deguonies, jau po 30 minučių pradeda žūti raumenų ląstelės. Tuomet širdis nebegali veikti taip, kaip turėtų.
Širdies smūgis – gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti nedelsiant kreiptis pagalbos, net jei simptomai palengvėja. Jei jūsų šeimoje būta širdies ligų atvejų ar jaučiate ilgalaikius krūtinės skausmus, būtina veikti greitai! Skambinkite greitajai pagalbai ir nedelskite.
Pirmieji perspėjantieji ženklai gali pasirodyti prieš kelias dienas ar savaites iki sunkaus širdies smūgio. Nepamirškite tokių simptomų kaip nuovargis, nerimas, šalti prakaitai, nugaros skausmas ir širdies permušimai. Staigus širdies smūgis dažnai būna mirtinas.
Širdies smūgio simptomai
Labiausiai atpažįstamas širdies smūgio požymis – krūtinės skausmas ir veržimas. Skausmas gali plisti iš krūtinės į žandikaulį, kairę arba abi rankas, gali atrodyti, tarsi krūtinę spaustų dramblys.
- Kiti simptomai:
- Šalti prakaitai
- Išsekimas, stiprus nuovargis
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Pykinimas
- Dusulys
- Rėmuo, virškinimo sutrikimai
- Nerimas, lydimas artėjančios nelaimės jausmo
Daugelis moterų, patyrusių širdies smūgį, nejaučia krūtinės skausmo, o dominuoja stiprus nuovargis, skausmas ar veržimas kakle, žandikaulyje, pečiuose, tarp menčių ir viršutinėje nugaros dalyje.
Daug dešimtmečių gydytojai tikėjo, kad širdies ligos daugiausia kamuoja vyrus. Tačiau dabar turime statistinių duomenų, jog tiek vyrai, tiek moterys patiria širdies smūgius, o moterys dažniau miršta nuo miokardo infarkto, nes daugiausia dėmesio skiriame krūtinės skausmui – pagrindiniam vyrų simptomui – ir nepakankamai įvertiname simptomus, kurie dažnesni moterims.
Pagrindiniai skirtumai tarp panikos priepuolio ir širdies smūgio
Kaip matote, dauguma panikos bei širdies smūgio simptomų persidengia. Pagrindinis skirtumas – širdies smūgio skausmas dažniausiai yra staigus, aštrus, veržiantis, plintantis, ateinantis bangomis. Ištikus panikos priepuoliui, širdis daužosi, o krūtinės veržimą dažniausiai sukelia dusulys, tačiau nėra plintančio skausmo.
Panikos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki valandos. Širdies smūgis užtrunka ilgiau, skausmas kinta nuo itin stipraus ir plintančio iki lengvo veržimo krūtinėje.
Kadangi moterys dažnai nejaučia stipraus krūtinės skausmo, o labiau vargina nuovargis, nerimas, skausmas nugaroje, rankose ar žandikaulyje, tiek pacientės, tiek gydytojai dažnai supainioja širdies smūgį su panikos priepuoliu.
Kad būtų lengviau atskirti šias būkles, užduokite sau klausimus:
- Ar anksčiau esu jautusi krūtinės skausmą, veržimą, nuovargį? Jei taip, tai gali būti širdies smūgis.
- Ar skausmas plinta iš krūtinės į galūnes ir viršutinę kūno dalį? Ar jaučiu bangomis einantį ir aštrų skausmą?
- Kiek laiko trunka simptomai? Jei jie praeina per maždaug valandą, greičiausiai tai buvo panikos priepuolis.
Kaip sveikatos problemų nuvertinimas kenkia moterims?
Daugelis moterų nesikreipia į gydytoją, nes yra įpratusios pirmiausia rūpintis kitais, be to, simptomų nesusieja su pavojinga liga, priskirdamos juos gripui ar nerimui. Tačiau ši problema nėra vien tik nuostata ar savęs neprižiūrėjimas – ji sisteminė.
Širdies ligos – tik viena iš sričių, kur moterims dažniausiai skiriama per maža dėmesio. Tyrimai rodo, jog iki 65 % moterų, kenčiančių nuo lėtinio skausmo, gauna prastesnę priežiūrą vien dėl lyties. Kai gydytoja atmeta pacientės nusiskundimus, priskirdama simptomus „įsivaizdavimui“ arba „dramai“, tai vadinama medicinos gaslaitingu (psichologiniu manipuliavimu gydymo įstaigose). Tai gali sukelti klaidingą arba pavėluotą diagnozę ir netinkamą gydymą.
Nors visuomenė vis dažniau atkreipia dėmesį į šį reiškinį, moterys ir mažumų atstovės išlieka didesnėje medicinos gaslaitingo rizikoje. Tokiu atveju mažėja pacientės motyvacija, silpnėja pasitikėjimas specialistais, didėja kančių ir mirtingumo nuo ne laiku atpažintų ligų (pvz., vėžio, širdies ligų, autoimuninių sutrikimų ir lėtinio skausmo) rizika. Tai verčia paciente abejoti savo patirtimi ir apsunkina galimybę sulaukti pagalbos.
Medicininis gaslaetingas dažnai nėra tyčinis, o kyla iš išankstinių nuostatų bei dėmesio stokos moterų problemoms. Iki šiol daugumoje tyrimų dalyvauja vyrai, todėl trūksta duomenų apie moterų sveikatą: ar vyrai ir moterys vienodai reaguoja į vaistus? Ar pasireiškia tokie patys simptomai? Kaip skirtingos dozės?
Daug dešimtmečių vaisingo amžiaus moterys buvo neįtraukiamos į medicininius tyrimus, nes manyta, jog dėl kintančio hormonų lygio jas sunkiau tirti. Taip pat baimintasi, jog pastojus tyrimo metu kokie nors veiksniai gali pakenkti vaisiui. Šios baimės išaugo po talidomido sukeltos vaisiaus defektų krizės 1970-aisiais. Tokie pavojai svarbūs ir turi būti vertinami, tačiau jie negali pateisinti informacijos apie moterų sveikatą trūkumo.
Įstatymai įpareigojo įtraukti moteris ir mažumų atstoves į klinikinius tyrimus, bet šios grupės vis dar per retai jose dalyvauja.
Kaip pačiai rūpintis savo sveikata ir kovoti už save?
Jei šiuo metu jaučiate aukščiau aprašytus širdies smūgio simptomus – nedelsdama kreipkitės į medikus. Vienintelis būdas išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikės žalos riziką – profesionali pagalba. Tačiau jei gydytoja jūsų neįsiklauso, nepriklausomai nuo diagnozės pasiruoškite ginti savo interesus.
Pasiimkite užrašus apsilankius pas gydytoją
Stresas ir nerimas dažnai trukdo išsakyti visas problemas gydytojai. Susirašykite simptomus ir rūpimus klausimus popieriuje, kad nepamirštumėte jų vizito metu. Padėti gali ir simptomų dienoraštis: fiksuokite kiekvieno simptomo atsiradimo laiką, trukmę ir stiprumą. Jei žinote, kas jį išprovokavo, taip pat užsirašykite. Tokia informacija padės gydytojai greičiau nustatyti tinkamą diagnozę.
Kreipkitės pas kitą specialistę
Jei gydytoja neduoda jums reikiamos pagalbos, kreipkitės į kitą specialistę. Turite teisę ginti savo sveikatą. Gydytojai turi žinių ir patirties, tačiau ir joms būna klaidų, gali būti nesąmoningai šališkos. Ieškokite, kol atrasite specialistes, kurios leis jums jaustis girdimai ir saugiai.
Klausykite savo kūno, pasitikėkite savimi
Vaikystėje mus moko gerbti autoritetus – tėvus, mokytojus, gydytojus – ir jais pasitikėti. Tai gali trukdyti pasitikėti savimi tuo atveju, kai gerbiama gydytoja sako kažką panašaus į „nereikia jaudintis, viskas jūsų galvoje“. Jūs esate didžiausia savo patirties ekspertė.
Drąsiai klauskite
Nebijokite klausti, kaip gydytoja priėjo prie išvadų. Turite teisę žinoti, nes sprendimai tiesiogiai veikia jus ir jūsų sveikatą. Jei gydytoja nenoriai atsako arba išsisukinėja – tai rimtas signalas būti atidžiai!
Atsiveskite palaikančią draugę
Atminkite – galima į konsultaciją ateiti su drauge, partnere ar šeimos nare. Palaikymas gali padėti jaustis tvirčiau, užduoti sunkesnius klausimus ir išsakyti problemas. Draugė taip pat gali už jus pasisakyti, jei pasijausite priblokšta, ir padėti priimti sudėtingą diagnozę.
Pabaigai
Jūsų sveikata – neįkainojamas turtas, ir gali ateiti metas, kai teks už save pakovoti dėl sąmoningo ar netyčinio gaslaitingo. Jei sunerimsite dėl kažko, kas vėliau pasirodys nereikšminga, tai bus patirtis, o ne veltui sugaištas laikas. Susipažinkite su dažniausiais širdies smūgio ir panikos priepuolio simptomais, kad galėtumėte juos atpažinti, jei ištiktų jus pačią.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
