Nauja! Prisijunkite, kad valdytumėte savo paskyrą, peržiūrėtumėte įrašus, atsisiųstumėte ataskaitas (PDF/CSV) ir peržiūrėtumėte atsargines kopijas. Prisijunkite čia!
Pasidalinti šiuo straipsniu:

Judrumas: simptomai, priežastys ir ryšys su nerimu bei nėštumu

Nė viena iš mūsų nėra apsaugota nuo judrumo. Net patyrusios jūreivės gali pasijausti blogai, kai jūra tampa itin banguota. Tačiau kai kurioms moterims užtenka vos kelių staigių posūkių automobilyje, kad prasidėtų stiprus pykinimas, vėmimas, svaigulys, šaltas prakaitas ir painiava. Šiame straipsnyje sužinosite apie judrumą, kodėl kai kurios moterys linkusios tai patirti dažniau ir kaip palengvinti simptomus.

Vaizdinis gidas apie „Judrumą“: priežastys, simptomai ir strategijos, padedančios jaustis geriau kelionėse ar aktyvaus judėjimo metu.

Ar Jums kelionės automobiliu ar plaukimas valtimi kelia siaubą, o apie atrakcionų parką net negalvojate? Jei Jūsų skrandis pradeda maišytis ir oda pasidaro lipni vos kelias duobes kelyje ar stipresnę bangą, ir viskas, ko norite – kad tai greičiau baigtųsi, tikėtina, priklausote gausiam žmonių, kurie patiria judrumą, būriui.

Kodėl man pasireiškia judrumas?

Judrumas – dar žinomas kaip jūros ar kelionės liga – yra nemaloni, tačiau visiškai normali fiziologinė reakcija į realų ar suvokiamą judėjimą. Tai nutinka, kai Jūsų smegenys nesugeba suderinti informacijos, gautos iš vestibuliarinės sistemos.

Vestibuliarinė sistema yra vidinėje ausyje ir atsakinga už pusiausvyros bei erdvinio suvokimo jausmą. Ją sudaro trys ašimis išsidėsčiusios pusratinės kanaliukai, užpildyti skysčiu, kurie jaučia sukamąjį judesį, ir mažyčiai otolitiniai organai, nustatantys tiesinį judėjimą ir pagreitį. Šios struktūros dirba kartu su regos signalais iš akių ir lytėjimo informacija iš odos bei raumenų nervų, kad perduotų informaciją smegenims, kurios subalansuoja kūno judėjimą Jums net nepastebint.

Tačiau, kai Jūs važiuojate atrakcionu ar sėdite automobilio gale, vestibuliarinė sistema fiksuoja prieštaringus signalus – aplinka juda, bet kūnas lieka ramus. Vestibuliarinė sistema taip pat nespėja prisitaikyti prie staigių ar stiprių judesių, pavyzdžiui, jei keliaujate banguota jūra ar siūbuojančioje valtyje. Tada gali tapti sunku išlaikyti pusiausvyrą ir galite staiga pasijusti stipriai apsinuodijus – norisi vemti.

Judrumo simptomai ir jautrumas

Jeigu Jums kada nors teko patirti judrumą, tikrai pažįstate galvos lengvumą, staigų pykinimą skrandyje, šaltą prakaitą ir siaubingą pojūtį, kai nepavyksta normaliai judėti. Šie simptomai gali būti labai stiprūs, tačiau dažniausiai greitai praeina, kai tik vėl pasiekiate sausumą.

Kiti dažni judrumo simptomai: pykinimas, vėmimas, prarandamas apetitas, padidėjęs seilėtekis, blyškumas, svaigulys, galvos skausmas, dažnas kvėpavimas ir nuovargis.

Nors niekas nėra visiškai atspari, kai kurios moterys patiria kur kas stipresnius simptomus ir gali negalėti atsipalaiduoti jokioje judančioje transporto priemonėje, net jei kelionė vyksta sklandžiai. Jei tokia situacija atrodo pažįstama, galite jausti stipresnius simptomus dėl:

  • nėštumo
  • hormoninės kontracepcijos vartojimo
  • menstruacijų
  • vidinės ausies sutrikimų
  • genetikos
  • miego trūkumo
  • migrenos
  • Parkinsono ligos

Moterys ir vaikai iki 12 metų dažniau linkę jausti judrumo simptomus.

Judrumas ir nerimas – Vizualus gidas apie simptomus ir veiksmingas strategijas, kaip valdyti nemalonius pojūčius kelionės metu, atsižvelgiant į nerimo veiksnius


Judrumas ir nerimas

Nerimo priepuolio simptomai – svaigulys, lengvumas galvoje ir pykinimas – gali priminti judrumą. Kai užklumpa stiprus nerimas, atrodo, kad žemė po kojomis juda ar tuoj nupulsite, nors Jūsų kūnas ir pasaulis aplink Jus visiškai ramūs.

Nerimas gali sukelti šiuos simptomus, nes esant stipriam stresui dažnai prasideda hiperventiliacija – greitas, paviršutiniškas kvėpavimas sumažina deguonies kiekį smegenyse, dėl ko pasijaučiama apsvaigus. Taip pat stresinė būsena siunčia kortizolį ir kitus streso hormonus į organizmą, kurie mobilizuoja energiją, pagreitina širdies ritmą ir paruošia „kovai arba bėgimui“; Jūsų rega susiaurėja ieškant pavojaus, klausa tampa labai jautri. Tokie suvokimo pokyčiai dezorientuoja ir gali sukelti prieštaringus signalus iš vestibuliarinės sistemos į smegenis.

Skirtingai nei įprastą judrumą, kurį galite numalšinti tiesiog išlipusi iš automobilio, sukelto nerimo reikia spręsti iš vidaus. Štai dvi technikos, padedančios nusiraminti:

  • Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Didelis stresas ir nerimas dažnai išprovokuoja hiperventiliaciją – kvėpuojate per greitai arba per giliai. Tai suardo deguonies (O2) ir anglies dioksido (CO2) pusiausvyrą kraujyje; per didelis CO2 iškvėpimas sukelia alkalozę, pasirodo galvos svaigimas, lengvumas ir painiava. Kad vėl subalansuotumėte būklę, lėtai kvėpuokite – vienas įkvėpimas kas penkias sekundes. Taip pat galite šiek tiek sulaikyti deguonį, ranksčiau lūpas ar kvėpuoti pro vieną šnervę, argi padidinti CO2 kiekį įkvepiant į popierinį maišelį ir kelis įkvėpimus pakartotinai kvėpuoti tuo pačiu oru.
  • Įtraukite pojūčius. Padarykite pauzę ir įsisąmoninkite aplinką: įvardykite 5 dalykus, kuriuos matote, 4 – kuriuos jaučiate, 3 – girdite, 2 – uodžiate, 1 – ragaujate. Kai kam padeda visa tai garsiai ištarti – taip lengviau „įsižeminti“. Kartokite pratimą tol, kol nusiraminsite. Yra keletas šio įsižeminimo technikos variantų, tačiau visos jos padeda nukreipti dėmesį nuo nerimo į dabartinę akimirką.

Jeigu šalia nėra jokio pavojaus ir pavyksta grįžti į dabarties momentą, Jūsų smegenys greitai nuramina streso reakciją.

Advertisement


Judrumas mėnesinių ir nėštumo metu

Jau minėjome, kad moterys dažniau patiria judrumą. Jei per mėnesines ar pastojusi, galite būti dar jautresnė. Tyrimai rodo, kad stipriausi judrumo simptomai išryškėja 5-ąją ciklo dieną, o jautrumas ženkliai sumažėja 12-ą ir 19-ą dienomis, minimalus būna 26-ąją ciklo dieną. Nors tikslios priežastys nėra aiškios, greičiausiai tai susiję su hormoniniais svyravimais ir/arba būtinų maistinių medžiagų kiekių pokyčiais menstruacijų metu.

Nėštumo metu judrumą sunku atskirti nuo rytinio pykinimo. Nėščios moterys apskritai yra jautresnės dėl kelių priežasčių:

  • hormoninių pokyčių, kurie veikia kūno pusiausvyros ir koordinacijos sistemas, tad sunkiau palaikyti pusiausvyrą
  • padidėjusio žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG), kurį nėštumo metu gamina placenta ir kuris veikia smegenų dalį, atsakančią už pykinimą ir vėmimą
  • padidėjusio audinių patinimo dėl skysčių kaupimosi – tai didina spaudimą vidinėje ausyje, paveikdama vestibuliarinę sistemą ir stiprindama judrumo simptomus

Kaip išvengti ir gydyti judrumą

Jei esate jautri judesiams keliaujant, štai keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti norėdama išvengti judrumo ir nesijausti blogai:

Antihistamininiai vaistai

Bespreskripciniai antihistamininiai vaistai, tokie kaip dimenhidrinatas (Dramamine), difenhidraminas (Benadryl), meklizinas (Antivert), ir prometazinas (Phenergan) mažina judrumo simptomus blokuodami histaminą ir acetilcholiną, du cheminius junginius, sukeliančius pykinimą ir vėmimą. Jie turi veikti, tad pirmąją tabletę išgerkite valandą prieš kelionę. Šių pirmosios kartos antihistamininių raminantis poveikis padeda mažinti nerimą, tačiau naudodama jų nevairuokite ir nesiimkite veiklos, kur reikia būti budriai. Antrosios ir trečiosios kartos antihistamininiai judrumui neveiksmingi.

Skopolaminas

Skopolaminas, dažniausiai transderminio pleistro forma, taip pat blokuoja acetilcholiną. Skopolamino pleistrai patogūs ilgoms kelionėms, nes veikia iki trijų dienų, tačiau jie išduodami tik pagal receptą – šis vaistas gali stipriau sąveikauti su kitais vaistais ir turi didesnę netinkamo panaudojimo riziką, nors žiniasklaidoje istorijos apie tai dažnai perdėtos.

Šie preparatai gali sukelti šalutinį poveikį: mieguistumą, burnos džiūvimą, neryškų matymą, vidurių užkietėjimą, galvos skausmus. Jei nenorite vartoti vaistų ar neturite laiko pasiruošti, pateikiame keturias veiksmingas technikas, kaip sumažinti judrumo simptomus:

Žiūrėkite tiesiai į priekį

Žiūrint judėjimo kryptimi, smegenims lengviau apdoroti judesį. Neskaitykite ir nežiūrėkite į ekraną – net jei žiūrite į stabilų objektą, Jūsų periferinis matymas vis tiek fiksuos transporto priemonės judesį, todėl smegenims sunkiau suderinti prieštaringus signalus.

Raskite tinkamiausią vietą

Keliaujant automobiliu keleivės vieta priekyje ir žvilgsnis pirmyn – pats geriausias pasirinkimas, bet laivo priekyje to reiktų vengti – čia bangavimą jausite labiausiai. Jei keliaujate didesne transporto priemone ir yra galimybė, atsigulkite ar pasivaikščiokite. Šiek tiek judėjimo padeda stabilizuoti vestibuliarinę sistemą.

Stebėkite, ką valgote

Prieš kelionę valgykite lengvai virškinamą maistą ir venkite riebių, sunkių patiekalų. Kelionės metu galima pagraužti sausainių, gerti vėsų vandenį. Tai ramina skrandį ir mažina pykinimą. Taip pat tinka kramtyti gumą – tyrimai rodo, kad kramtomoji guma efektyviai sumažina judrumo simptomus. Skanių skonių ir malonus kvapas mažina pykinimą, o pats kramtymas padeda nuo galvos svaigimo.

Arbata su ramunėlėmis, saldymedžio šaknimi arba imbieru nuo seno naudojama pykinimui malšinti; galite užkąsti imbierinių sausainių ar kramtyti imbierinę gumą.

Akupresūra

Akupresūra – tai technika, kuri padeda atpalaiduoti raumenų įtampą ir skatina laisvą energijos tekėjimą spaudžiant tam tikrus taškus kūne. Spaudimas į „P6 tašką“ – apie du pirštus virš riešo linkio, centre tarp sausgyslių, delnu į viršų – padeda sumažinti pykinimą ir vėmimą. Yra specialios apyrankės, spaudžiančios šį tašką, arba galite pirštu surasti vietą, atsipalaiduoti, kelias dešimtis sekundžių lengvai paspausti ir atkartoti, kai reikia.

Pripratimas

Stebėdama valties įgulą ir jų kasdienę veiklą net stipriai banguojant galite stebėtis – kodėl kai kurios moterys mažiau jautrios judrumui nei kitos? Tyrimai rodo, kad palaipsnis pripratimas per nuolatinį kontaktą su judančiomis transporto priemonėmis, atrakcionais ir pan., padeda sumažinti jautrumą. Jei retai plaukiate, galima išbandyti pripratimą automobiliu – poveikis bus panašus.

Išvada

Nė viena nėra visiškai apsaugota nuo judrumo. Nors regos, vestibuliarinė ir somatosensorinė sistemos tarpusavyje puikiai dera, staigūs, stiprūs ar ekstremalūs judesiai suglumina jas, o į smegenis siunčiami signalai tampa prieštaringi – trumpam jaučiame dezorientaciją ir nemalonius simptomus. Nors tai nemalonu ir nemaloniai veikia savijautą, judrumas paprastai nėra pavojingas ir lengvai išvengiamas paprastomis priemonėmis. Didelis nerimas dažnai tik sustiprina simptomus, tad susiraskite, kas Jums veikia, ir būkite pasiruošusi. Keliaudama lėktuvu ar laivu, galite drąsiai kreiptis į personalą – jie puikiai išmano, kaip padėti nuo judrumo kenčiančioms keleivėms.

Atsisiųskite WomanLog dabar:

Atsisiųsti iš App Store

Parsisiųsti iš Google Play

Pasidalinti šiuo straipsniu:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4112051/
https://www.anxietycentre.com/anxiety-disorders/symptoms/motion-sickness-anxiety/#:~:text=Anxiety%20motion%20sickness%20can%20also,severe%20and%20then%20somewhat%20diminishes
https://www.calmclinic.com/anxiety/symptoms/nausea
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16235881/
https://www.whijournal.com/article/S1049-3867(08)00010-8/pdf
https://www.healthline.com/health/motion-sickness-remedies#medication
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34997261/
Advertisement


Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai – dažniausiai bakterijos ir kai kurios mielės – kurie, vartojami pakankamais kiekiais, teikia gausybę naudos sveikatai. Dažnai jie vadinami „gerosiomis“ arba „draugiškosiomis“ bakterijomis, nes padeda išlaikyti subalansuotą ir darnų virškinimo sistemą.
Daugelis iš mūsų svajoja apie tobulas garbanas – net ir tos, kurios jau turi natūraliai garbanotus plaukus. Šis plaukų tipas dažnai klaidingai suprantamas, todėl turėti sveikus ir gražius garbanotus, banguotus ar smarkiai susigarbanojusius plaukus nėra lengva, bet tikrai įmanoma.
Ar žinojote, kad užgulta nosis yra ne tik peršalimo ar šienligės simptomas? Nuolat pučiate nosį, naudojate nosies purškalus ir vis stovite virš drėkintuvo, tačiau niekas nepadeda? Tuomet skaitykite toliau. Šiame straipsnyje papasakosime apie 8 dažniausias nosies užgulimo priežastis ir kaip jas gydyti.