Šlapimo takų infekcija
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) – tai bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia bakterijos iš virškinamojo trakto, patekusios iš analinės srities į šlapimo takus. Ši būklė yra nemaloni ir skausminga, o negydant gali sukelti inkstų pažeidimus.
Dauguma moterų bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją. Tai dažna bakterinė infekcija, kuri lengvai gydoma antibiotikais bei natūraliomis priemonėmis. Tačiau ją būtina vertinti rimtai, nes galimos komplikacijos gali būti labai pavojingos.
Priežastys ir klasifikacija
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra dažna būklė, kuri gali paveikti bet kurią šlapimo takų dalį (inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius ir šlaplę). ŠTI gali susirgti bet kas, tačiau moterys yra ypatingai jautrios dėl savo anatomijos.
Dažniausia šlapimo takų infekcijos priežastis yra E. coli bakterija, kuri natūraliai gyvena žarnyne. Kitos dažnos sukėlėjos – proteus mirabilis ir klebsiella pneumoniae. Kai į šlaplę patenka nepageidautinos bakterijos, infekcija pakyla aukštyn šlapimo takuose. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją. Infekcijos sunkumas priklauso nuo to, kiek toli bakterijos nukeliavo; ŠTI skirstomos į skirtingus tipus pagal infekcijos išplitimą šlapimo sistemoje.
ŠTI tipai:
- Cistitas – bakterinė šlapimo pūslės infekcija. Ši ŠTI forma sukelia diskomfortą ir skausmą šlapinantis, gali kilti nuolatinis noras šlapintis. Taip pat gali pasikeisti šlapimo spalva ir skaidrumas, pasirodyti kraujo šlapime ir jaustis skausmas pilvo apačioje.
- Prostatitas – bakterinė prostatos infekcija. Dažni simptomai: kirkšnies skausmas, skausmingas ar sunkus šlapinimasis, kraujas šlapime, dažnas ir būtinas noras šlapintis. Dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 50 metų vyrams.
- Uretritas – bakterinė šlaplės infekcija. Sukelia deginimo pojūtį šlapinantis ir išskyras iš šlaplės. Kai kurios pacientės taip pat skundžiasi, kad negali pilnai pasišlapinti iš karto.
- Pielonefritas – bakterinė inkstų infekcija. Tai pavojingiausias ŠTI tipas, paprastai atsiranda, jei ankstesnė infekcija nebuvo gydoma ar imuninė sistema nusilpusi. Gali baigtis inkstų pažeidimu (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) ir tapti lėtine infekcija. Patekus bakterijoms į inkstus, dažnai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas bei nugaros viršutinės dalies skausmas.
Bet kuri infekcija gali tapti pavojinga, jei ji nėra gydoma. Atkreipkite dėmesį į ankstyvus simptomus ir nedelskite kreiptis į gydytoją pajutus, kad kažkas ne taip.
Šlapimo takų infekcijos paplitimas ir rizikos veiksniai
Šlapimo takų infekcijos yra dažnesnės, nei manote. Jungtinėje Karalystėje atliktas 10 metų tyrimas, kuriame dalyvavo beveik milijonas žmonių, nustatė, kad 21 % respondentų per tą laiką bent kartą sirgo ŠTI. Dažniausiai tai buvo moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Daug veiksnių didina riziką susirgti ŠTI, pavyzdžiui, moteriškoji anatomija (trumpesnė šlaplė) ir taisyklingo nusivalymo po tualeto nebuvimas, kai bakterijos iš išangės pernešamos link šlaplės.
Kiti veiksniai, didinantys ŠTI riziką:
- Silpna imuninė sistema – jei organizmas yra patyręs stresą ar serga kitomis ligomis, turi mažiau galimybių kovoti su kenksmingomis bakterijomis. Tai didina šlapimo takų infekcijos tikimybę. Dažniausios susilpnėjusio imuniteto priežastys: diabetas, nutukimas, imunosupresantai, lytiškai plintančios ligos, ir kitos virusinės ar bakterinės infekcijos.
- Hormonų pokyčiai – staigus estrogeno sumažėjimas didina infekcijos riziką. Menopauzės ar nėštumo metu moterims dėl hormonų svyravimų rizika susirgti ŠTI išauga. Daugiau apie hormonų pokyčius skaitykite čia.
- Lytinis aktyvumas – šlapimo takų infekcija gali atsirasti lytinio akto metu, kai bakterijos dėl artimo kontakto iš išangės patenka į šlaplę. Lytiniai santykiai be apsaugos taip pat didina riziką dėl makšties pH pokyčių ir bakterijų balanso svyravimų. Daugiau apie saugų seksą skaitykite čia.
- Tam tikros kontracepcijos priemonės – naudojant diafragmą ar prezervatyvus su spermicidiniu geliu, padidėja ŠTI rizika.
- Kateterio nešiojimas – tai lanksti vamzdelio formos priemonė, įvedama į šlaplę, kai negalima šlapintis natūraliai. Naudojant šlapimo kateterį nėštumo metu arba nesilaikant higienos, rizika susirgti ŠTI dar labiau išauga.
Dažniausi klausimai
Ar šaltis sukelia ŠTI?
Galbūt esate girdėjusi, kad žiemą negalima sėdėti ant šalčio ir reikia saugoti apatinę nugaros dalį. Nors šaltis pats nesukelia bakterinių infekcijų, jis gali prisidėti prie jų atsiradimo. Kūnui kovojant su šalčiu, didėja kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose. Tai reiškia, kad inkstams reikia sunkiau dirbti filtruojant kraują ir gaminant daugiau šlapimo. Jei per šalčius negeriate pakankamai vandens, didėja rizika, kad bakterijos nepasisalins ir pateks į šlapimo takus.
Ar šlapinimasis po sekso padeda išvengti ŠTI?
Daugelis mano, kad pasišlapinus po lytinio akto galima išvengti uždegimo. Nors tai patvirtina ne daug tyrimų, šlapimas padeda pašalinti bakterijas iš šlaplės. Lytinis aktas padidina ŠTI riziką, nes artimas kontaktas skatina bakterijų patekimą į šlapimo takus. Efektyvu pasišlapinti per maždaug 30 minučių po lytinio akto – tokiu būdu pasišalina bakterijos.
Nors moterys yra jautresnės infekcijoms, gydytojai rekomenduoja ir vyrams šlapintis po lytinių santykių. Tai ne stebuklinga priemonė – ji neapsaugo nuo nėštumo ar lytiškai plintančių infekcijų. Visada praktikuokite saugų seksą!
Dažniausi gydymo būdai
Šlapimo takų infekciją dažnai galima gydyti ir natūraliomis priemonėmis, tačiau svarbu apsilankyti pas gydytoją, kad įsitikintumėte, jog bakterijos neišplitusios ir nekeliama lėtinės infekcijos grėsmė. Gydytoja atliks šlapimo tyrimą, taip galės tiksliai įvertinti ligos rimtumą. Pagrindinis medicininis gydymas – antibiotikų kursas bei rekomendacija gerti daugiau skysčių, kad bakterijos greičiau pasišalintų. Esant skausmui, gydytoja gali paskirti nuskausminamųjų.
Kai kurie specialistai rekomenduoja spanguolių sultis arba kapsules su taninu. Taninas – natūralus polifenolis (mikromaistinė medžiaga), esantis spanguolėse, kuris stabdo E. coli bakterijų prisitvirtinimą prie šlapimo pūslės ir šlaplės sienelių.
ŠTI prevencija
Nors šią problemą pakankamai lengva gydyti, prevencija visada geriau nei gydymas. Šlapimo takų infekcija gali sukelti komplikacijų: šlaplės susiaurėjimą, inkstų pažeidimus, lėtines infekcijas, nėštumo rizikas ar net sepsį. Ką galima daryti, kad apsisaugotumėte nuo ŠTI?
- Gerkite daug skysčių – pats šlapimas turi antibakterinių savybių ir padeda užkirsti kelią bakterijų prisitvirtinimui šlapimo takų sienelėse. Taip pat nelaikykite šlapimo – reguliarus šlapinimasis padeda pašalinti nepageidaujamas bakterijas.
- Nusivalykite nuo priekio į galą – po apsilankymo tualete visada valykitės nuo lytinių organų link išangės, kad išvengtumėte bakterijų patekimo iš žarnyno į šlaplę.
- Stiprinkite imuninę sistemą – jūsų organizmas natūraliai kovoja su bakterijomis ir virusais. Susilpnėjus imuninei sistemai, tampa sunkiau apsisaugoti nuo infekcijų. Imuninę sistemą stiprins miegas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.
- Praktikuokite saugų seksą – turint naują partnerį visada naudokite prezervatyvą ir po lytinio akto pasišlapinkite bei apsiprauskite lytinius organus.
- Venkite pernelyg dažnos ar agresyvios lytinių organų priežiūros – stiprūs valikliai ar kvapiosios priemonės gali sunaikinti gerąsias bakterijas ir skatinti kenksmingųjų augimą. Svarbi tinkama asmens higiena, tačiau nepersistenkite – makšties savivalymui būtina sveika mikroflora.
Sumažinkite ŠTI riziką: laikykitės saugaus sekso taisyklių, gerkite pakankamai vandens ir užtikrinkite tinkamą intymią higieną.
Galite stebėti savo menstruacijų ciklą su WomanLog programėle. Atsisiųskite WomanLog dabar:
