Pasidalinti šiuo straipsniu:

Kaip tabako gaminiai veikia tave ir kas vyksta, kai nustoji rūkyti

Nesukelsiu nuostabos pasakydama, kad rūkymas yra kenksmingas. Visgi daugelis žmonių vis dar rūko reguliariai. Net ir tos, kurios save laiko nerūkančiomis, kartais parūko išėjusios su draugėmis išgerti.

Kodėl tiek daug žmonių vis dar rūko? Kodėl paprasčiausiai nenustoti? Nes tai nėra lengva. Šiame straipsnyje aptariame, kodėl rūkymas sukelia priklausomybę, kaip jis veikia tavo sveikatą ir pateikiame keletą patarimų, kaip mesti rūkyti.

Priklausomybės komponentai

Be tabako, filtro ir popieriaus, kuriame jis susuktas, cigaretės turi daug priedų, tokių kaip skonio stiprikliai ir kiti cheminiai junginiai—vidutiniškai daugiau nei 600 ingredientų.

Cigarečių cheminės medžiagos susidaro įvairiais gamybos etapais. Kai kurios, pavyzdžiui, nikotinas, natūraliai yra tabako augale, kitos patenka iš dirvos ar trąšų, o dar kitos pridedamos apdorojant lapus. Degant cigaretei susidaro naujos cheminės medžiagos, dėl kurių cigarečių dūmuose jų gali būti iki 4000.

Tabakas gaminamas iš tabako augalo lapų, kuriuose yra nikotino. Nikotinas sukelia priklausomybę. Suvartojus nikotino, jis netiesiogiai paskatina dopamino išsiskyrimą smegenyse. Dopaminas vadinamas laimės neurotransmiteriu, mūsų vidine atlygio sistema. Jis skatina norėti dar kartą užsiimti veikla, kuri suteikia dopamino „dozę“ – tai gali būti valgymas, seksas ar rūkymas. Kuo daugiau dopamino gauni iš tam tikros veiklos, tuo labiau norėsi ją kartoti, todėl kai kurios veiklos ar medžiagos sukelia stiprią priklausomybę. Rūkymas yra viena iš jų.

Be to, daugelis rūkymą naudoja streso malšinimui. Kartais pradedame rūkyti norėdamos pritapti. Daug kas yra socialinės rūkaliės, kurios mėgsta parūkyti vakarėlio metu su taure rankoje. Rūkymas tampa ir psichologiniu įrankiu – jis gali padėti pradėti ar nutraukti pokalbį, suteikti reikalingą tylos pauzę.

Sveikatos pavojai

Daugelis cigaretėse esančių ingredientų yra kenksmingi. Pažvelkime į tris svarbiausius iš jų.

Nikotinas yra alkaloidas (azoto turintis organinis junginys, stipriai veikiantis žmogaus ir gyvūnų organizmus). Nikotiną sintetina nemažai augalų, pirmiausia tam, kad atbaidytų kenkėjus, pvz. bulvės, pomidorai, baklažanai, kai kurie prieskoniai ar piktžolės, tokios kaip šunvyšnė ir šilkmedis. Tabako augalas nikotino turi ypač daug—20 000–40 000 milijoninių dalių.

Nikotinas gali veikti kaip raminamoji arba stimuliuojanti medžiaga, priklausomai nuo suvartoto kiekio ir individualaus jautrumo. Į šalutinius nikotino poveikius įeina sumažėjęs apetitas, padidėjęs širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis bei sutrikęs miegas, taip pat pakili nuotaika, pagerėjusi atmintis ir susikaupimas, kurie suteikia rūkančiosioms žvalumo pojūtį.

Reguliarios nikotino dozės smarkiai keičia smegenų veiklą, todėl nutraukus vartojimą pasireiškia abstinencijos simptomai.

Derva – tai cheminė medžiaga, kuri susidaro degant tabakui. Joje kaupiasi dauguma vėžį sukeliančių ir kenksmingų dūmų komponentų.

Įkvėpus dūmų, derva laikinai paralyžuoja blakstienėles – mažus plaušelius, dengiančius trachėją. Blakstienėlės padeda plaučiams išvalyti teršalus ir gleives. Derva jas paralyžiuoja, todėl patenka giliai į plaučius. Dervos kaupimasis kenkia ir gali sukelti daug kvėpavimo ligų: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), emfizemą, lėtinį bronchitą bei plaučių vėžį.

Anglies monoksidas (CO) – bekvapis, bespalvis, toksiškas dujų junginys, atsirandantis, kai degūs produktai deginami ne visiškai. CO randama tiek lauko, tiek namų ore – nuo dujinių viryklių, židinių, katilų, automobilių išmetamų dujų ir cigarečių dūmų.

CO plaučiais patenka į kraują ir prisijungia prie hemoglobino, kuris paprastai perneša deguonį, sudarydamas karboksihemoglobiną. Deguonis negali keliauti hemoglobino molekulėje, jei ten jau prisijungęs CO. Taip kraujas praranda dalį galimybės pernešti deguonį ir papildomai slegia gyvybiškai svarbius organus – širdį, plaučius.

Kiekvienos organizme yra tam tikras kiekis karboksihemoglobino, tačiau įprasta aplinkoje ši dalis nesiekia 1%. Rūkančiųjų ji žymiai didesnė—kartais net iki 20%.

Jei kraujo ląstelės neperneša pakankamai deguonies, širdis turi dirbti dvigubai, kad jo paskirstytų kūnui. Todėl CO yra viena pagrindinių širdies ligų ir infarktų priežasčių.

Bedūmiai tabako gaminiai

Rinkoje yra daug „bedūmių“ tabako produktų, tokių kaip kramtomas tabakas, šnipas, snusas, dipas, kurie yra uostomi, laikomi burnoje arba kramtomi. Taip pat yra „tirpios“ tabako formos (juostelės, pastilės).

Yra manančių, kad šie produktai mažiau kenksmingi nei rūkymas, tačiau įrodymų tam nėra. Ilgalaikis bedūmio tabako vartojimas sukelia daug tokių pačių ligų – vėžį, širdies ligas, burnos ir burnarėklės vėžį bei kitas piktybines navikines ligas.

Elektroninės cigaretės

Elektroninė cigaretė (ecigarettė, vape) primena cigaretę tik išvaizda ir įpročiais. Jos sudėtyje nėra tabako, ji nedega ir neišskiria dūmų. Įkvepiama garų, susidarančių pašildžius skystį, kurio pagrindas – propilenglikolis, glicerolis, skonio medžiagos, dažniausiai nikotinas.

Dažnai manoma, kad elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei įprastos. Kai kurios tiki, kad jos padeda mesti rūkyti. Visgi įtariama, kad garinimas kenkia plaučiams. 2019 m. kilo ūminės plaučių ligos protrūkis tarp jaunimo, susijęs su elektroninėmis cigaretėmis. JAV Ligos kontrolės centras įvedė terminą EVALI – plaučių pažeidimas, susijęs su elektroninėmis cigaretėmis ar garinimo produktais.

Pasyvus rūkymas

Kai nerūkanti moteris įkvepia šalia kitų rūkymo metu išskirtų dūmų, ji tampa „pasyvia“ rūkale, kvėpuojančia „antrinio dūmo“ (SHS) oru. Pagrindinė SHS rizika – daugelyje šalių priimti rūkymo draudimai viešose vietose (restoranuose, kavinėse, viešose erdvėse) nuo 1990–2000-ųjų.

SHS sukelia daug tokių pačių ligų – širdies ir kraujagyslių, plaučių vėžį, kvėpavimo takų ligas. Rizika didėja esant prie pat rūkančiųjų. Dabar didžioji dauguma žino apie SHS pavojus, bet rizikos mastai vis dar nėra iki galo aiškūs.

Vienas dalykas tikras – tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas žalingas tavo sveikatai.

Rūkymas nėštumo metu

Rūkyti nėštumo metu pavojinga tiek mamai, tiek kūdikiui. Rūkymas mažina pastojimo tikimybę ir didina nevaisingumo riziką.

Komplikacijos dėl rūkymo nėštumo metu apima:

• Didėja persileidimo rizika
  
• Didėja negyvo gimdymo tikimybė
  
• Didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ir/arba tikimybė, kad kūdikis gims mažo svorio
  
• Padidėja riebalų plyšio (gomurio, lūpos) rizika
  
• Sudden Infant Death Syndrome rizika padidėja

Iš rūkančiosios į nerūkančiąją

Rūkančiosios žino apie rūkymo pavojų sveikatai, tačiau žinojimas dažnai nepadeda mesti. Nesvarbu, kada pradėjai ir kiek laiko rūkei, metimas visuomet didelis iššūkis.

Rūkymas – ne tik fizinė priklausomybė, bet ir psichologinis įprotis, kurį įveikti reikalinga valinga pastanga. Dėl nikotino poveikio dopaminui rūkymas tampa būdu kovoti su nuoboduliu, nerimu ar net depresija. Metimas reikalauja išmokti kitais būdais dorotis su nemaloniais jausmais.

Rūkymas dažnai tampa kasdieniu ritualu. Cikaretę norisi turėti ryte su kava ar po sekso. Jei artimi draugai ar kolegės taip pat rūko, mesti bus dar sunkiau. Jos gali tavo metimą suvokti kaip priekaištą, o tu – kaip prarastą bendravimo būdą.

Susikurk planą, kuris tiktų tau. Kai kurios randa pagalbą „partnerės“ sistemoje, kitoms padeda specialios pagalbos programėlės, kai kurios pasikliauja nikotino pleistrais ar kitais pakaitalais.

Vieno universalaus metimo būdo nėra, bet štai keletas patarimų pirmai savaitei:

• šalink visus pagundų šaltinius – išmesk VISAS cigaretes ir žiebtuvėlius
  
• vengk dirgiklių – venk žmonių, vietų ir veiklų, kurios tau primena rūkymą
  
• keisk aplinką – jei rūkymą sieji su tam tikra veikla, pakeisk jos vietą ar laiką, kad nekiltų jausmas, jog kažko trūksta
  
• užsiimk rankomis, kad nekiltų noras imtis cigaretės
  
• kai užklumpa noras rūkyti – kramtyk gumą vietoj cigaretės
  

Ką dar gali daryti? Pabandyk fizinį aktyvumą kaip stresą mažinantį būdą. Papasakok artimiesiems apie savo sprendimą – jų palaikymas irgi labai svarbus.

Kaip ir bet kuri kita priklausomybė, metimas reiškia susidūrimą su abstinencijos simptomais. Dažniausi iš jų:

Gali taip pat padidėti apetitas, skaudėti galvą, prasčiau miegoti, atsirasti drebulys, retėti širdies ritmas, dažnėti kosulys, jaustis pavargusiai, užkietėti viduriai ar kilti skrandžio problemų, depresija.

Kiek intensyvūs bus šie simptomai, priklauso nuo žmogaus, bet svarbu būti pasiruošusiai. Atmink – kokie sunkūs jie bebūtų, simptomai laikini ir palengvės po kelių savaičių. Šiuo laikotarpiu būk sau gera.

Sveikata ar įprotis

Žmonės – socialios būtybės. Linkstame sekti tuo, ką daro aplinkinės. Jei jos rūko, didesnė tikimybė pačioms išsiugdyti šį įprotį, nors jis ir žalingas. Nors visuomenės požiūris į rūkymą pasikeitė, mesti socialinį įprotį labai sunku. Tačiau ilgainiui sveikus, tau naudingus įpročius ugdytis verta daug labiau.

Naudokitės WomanLog ir stebėkite savo ciklą. Atsisiųsk WomanLog dabar:

Atsisiųskite iš App Store

Atsisiųskite iš Google Play

Pasidalinti šiuo straipsniu: