Kodėl kai kurios moterys yra nerangesnės už kitas?
Visoms kartais pasitaiko būti nerangioms. Nesąmoningai užkliūni už šaligatvio krašto ar išlieji kavą ant naujos suknelės – tačiau kai kurioms moterims nerangumas nėra tik atsitiktinumas, o pasikartojanti problema. Gal pastebi, kad tam tikru mėnesio metu esi nerangesnė nei įprastai, arba, kai jautiesi įsitempusi, dažniau užkliūni ar numeti daiktus iš rankų. Šiame straipsnyje sužinosi daugiau apie nerangumą – ar verta dėl to jaudintis, ar tai tiesiog natūrali tavo asmenybės dalis.
Visos žinome bent vieną tokią draugę – o gal ir pačios esame tos draugės – kuri nuolat ką nors pameta, užkliūna už baldų ar kažką nuverčia. Tokiais atvejais tiesiog pasijuokiame: „Kai kurios visada būna truputį nerangesnės, ar ne?“ Tačiau nerangumas ne visada yra tik asmenybės bruožas. Jis gali reikšti daug skirtingų dalykų.
Ką reiškia būti nerangiai?
Daugeliui pažįstama jausmas, kai netikėtai iškrinta daiktas, užkliūni už stalo ar prarandi pusiausvyrą. Dažniausiai dėl to verta nesijaudinti – tai dažniausiai menko judesių koordinavimo, skubėjimo ar net vienos kitos taurės rezultatas. Visoms taip pasitaiko, bet kai kurios moterys save laiko nerangiomis. Galbūt dažniau nei kitos pastebi, kad klumpi ar numeti daiktus, tačiau tai dar nereiškia, kad esi „gimusi“ nerangi. Yra daug veiksnių, kurie laikinai trikdo mūsų koordinaciją.
Ar nerangumas – rimta problema?
Pats nerangumas nėra liga, greičiau – simptomas. Nerangumas tampa rimtu, jei jis prasideda staiga, pasireiškia stipriai ar užtrunka ilgai. Jei niekada nebuvai nerangi, bet staiga imi mesti daiktus, lieti gėrimus, kristi be aiškios priežasties, reikėtų susirūpinti, ypač jei kartu pajauti šiuos simptomus:
- galvos svaigimas
- pykinimas ar vėmimas
- galvos skausmai
- raumenų silpnumas
- stiprūs ar keisti kvapai
- traukulių epizodai
Nerangumas kartu su vienu ar daugiau šių simptomų gali rodyti, kad tau pasireiškė viena iš rimtų ligų:
- epilepsijos priepuoliai
- insultas
- tam tikri vėžiniai susirgimai
- Parkinsono liga
- galvos smegenų trauma ar navikas
- Alzheimerio liga
Vis dėlto, daug dažniau atsitiktinį nerangumą nulemia hormonų pokyčiai arba lengvi, vidutinio sunkumo psichikos sveikatos sutrikimai. Skaityk toliau – papasakosime apie keturias dažniausias nerangumo priežastis.
Keturi dažni nerangumo paaiškinimai
Nerangumas ir ADHD
Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas, arba ADHD, labai dažnas tarp vaikų ir net suaugusiųjų. Dažnai mamos sužino, kad joms taip pat būdingas ADHD, kai tai diagnozuojama jų vaikams. Žmonėms su ADHD sunku ilgai koncentruotis, todėl jie gali elgtis impulsyviai ar stengtis viską kontroliuoti, dėl ko sunkiau sekasi tvarkytis su pareigomis mokykloje, darbe ar namuose.
Viena su ADHD susijusi ypatybė – laikysenos svyravimas. Tai biologinė reakcija į judesį: mūsų kūnas nuolat ieško pusiausvyros, kai vaikštome, bėgame, lipame. Kai stojamės ant vienos kojos, pavyzdžiui, atliekant jogos pozą, tam, kad išlaikytume pusiausvyrą, galime svyruoti į šonus.
Moterims, turinčioms ADHD, kartais sunkiau kontroliuoti judesius, tad ir pusiausvyros palaikymas tampa kiek sunkesnis – pastebimas fizinis svyravimas į kurią nors pusę ar maži kūno koregavimai. Jei turi ADHD, gal net nepastebi, kad tai darai. Tačiau šis svyravimas daro įtaką koordinacijai, todėl gali dažniau užkliūti ar numesti daiktus, jaustis išsiderinusi.
Kaip gydyti laikysenos svyravimą moterims su ADHD?
Jei kartais jautiesi nerangi, bet tai netrukdo sveikatai ar kasdieniam gyvenimui, laikysenos svyravimas tikriausiai nėra problema. Visgi daugelis, ypač vaikai, dėl su nerangumu susijusių traumų patenka į ligoninę.
Jei nerangumas jau tapo tavo kasdienybės dalimi, gydytoja gali pasiūlyti specialias pusiausvyros treniruotes. Kaip ir bet kurį įgūdį, pusiausvyrą galima lavinti. Tyrimai rodo, kad pusiausvyros treniruotės labai pagerina motorinius įgūdžius vaikams su ADHD, o pagerėjusi pusiausvyra prisideda prie bendros organizmo sveikatos bei judrumo.
Nerangumas ir nerimas
Nerimas sukelia daug nemalonių pojūčių, todėl kartais net pagalvojusi apie jį pajauti neramumą. Labai natūralu būti nerangiai, kai patiri stresą. Tam yra keletas priežasčių:
- Rankos gali pradėti drebėti, todėl sunkiau išlaikyti daiktus.
- Delnai gali prakaituoti, todėl daiktai lengviau slysta iš rankų.
- Pernelyg daug galvoji. Judesių sistema žmogaus smegenyse labai išmani: motorinė žievė reaguoja į jutiminius signalus ir padeda koordinuoti judesius. Ji taip sėkmingai veikia, kad daugybę kasdienių užduočių atliekame automatiškai, apie tai daug negalvodamos. Tačiau nerimas viską pakeičia – net paprastos užduotys tampa sunkiomis, kai kiekvieną veiksmą pradedi kontroliuoti ir stebėti. Jei susitelki tik į kiekvieną žingsnį, vietoje pasitikėjimo savo kūnu, didėja tikimybė užkliūti.
- Pyktis ar baimė trukdo susikaupti. Mažiausi aplinkos pokyčiai nukreipia dėmesį, todėl didėja tikimybė ką nors numesti ar išlieti.
Kaip išvengti nerangumo, jei jauti nerimą?
Nerangumas – tik natūrali kūno reakcija į nerimą. Todėl veiksmingiausia – raminti save.
Galima padėti sau taip:
- Kvėpavimo pratimai – jie reguliuoja deguonies srautą ir lėtina širdies plakimą.
- Sąmoningas dėmesys pojūčiams – sutelk dėmesį į savo aplinką ir dabarties akimirką.
- Išankstinis pasiruošimas – tai mažina nežinomybės baimę. Kai žinai kur eisi, kas bus šalia, ko tikėtis, lengviau atsipalaiduoti ir džiaugtis.
- Lėtesnis tempas – leisk sau sustoti. Jei pastebi, kad blaškaisi ar jau pradedi nekantrauti, giliai įkvėpk – leisk kiekvienai užduočiai užtrukti tiek, kiek reikia.
Daugiau patarimų rasi mūsų straipsnyje apie nerimo valdymą.
Nerangumas ir menstruacijos
Artėjant mėnesinėms staiga viską pamiršti, užkliūni už savo kojų, niekas nesilaiko rankose? Nesijaudink – nesi viena. Daug moterų pastebi, kad „tomis dienomis” jaučiasi nerangesnės.
Tai galima paaiškinti keliais būdais. Prieš pat mėnesines vykstantys hormonų svyravimai gali paveikti smegenų sritis, atsakingas už kognityvines funkcijas. Be to, šiuo metu dažniau sulaikai vandenį organizme, dėl ko šiek tiek keičiasi tavo kūno centro svoris – tai net gali sutrikdyti pusiausvyrą.
Daugelis moterų taip pat skundžiasi blogu miegu šiomis dienomis, todėl jaučiasi išsekusios, išsiblaškiusios, sunkiau valdo savo judesius. Gydytoja Alyssa Dweck sako, kad daliai jos pacienčių mėnesinių metu net akys šiek tiek patinsta – tai apsunkina kontaktinių lęšių įsidėjimą ir dar labiau sustiprina nerangumą.
Kaip būti mažiau nerangiai menstruacijų metu?
Savo ciklo veikimo pakeisti negali, bet sau padėti gali:
- Pakankamai išsimiegok. Kai esi pavargusi, tavo protas, kūnas ir emocinės sistemos veikia prasčiau.
- Mažink sūrių ir saldžių užkandžių kiekį – jie didina skysčių kaupimąsi.
- Dėk telefoną į šalį. Apsižvalgyk aplinkui, stebėk kur eini, bendrauk su draugėmis. Ribojant laiką prie ekranų lengviau išlikti susikaupus ir „centre“, be to, tai pasirūpins sveikesne rutiną.
Nerangumas ir menopauzė
Atrodo, kad po daugybės metų hormoninių audrų laukia ramybė – deja, ne: tave pasitinka naujas iššūkis – perimenopauzė! Prie visų kitų simptomų prisideda ir nerangumas…
Prasidėjus perimenopauzei, staigiai sumažėja estrogeno kiekis. Tai gali paveikti atmintį, problemų sprendimą, koncentraciją ir motoriką – pusiausvyrą bei judesių koordinaciją. Dar blogiau, kad šiuo metu daug moterų patiria nemigą, jaučia nuovargį ir „smegenų rūką“.
Su amžiumi motoriniai įgūdžiai taip pat natūraliai silpsta – gali pastebėti, kad lengviau lieka mėlynių. Sumažėjus hormonų, organizmas nebegamina tiek kolageno, sumažėja poodinis riebalų sluoksnis – oda tampa plonesnė. Dėl to smulkios traumos ar užkliuvimas už kėdės baigiasi nemaloniomis mėlynėmis.
Kaip sumažinti nerangumą perimenopauzės metu?
Deja, stebuklingos priemonės prieš senėjimą nėra, bet gyvenimo kokybę galima išlaikyti aktyviai veikiant – ir fiziškai, ir protiškai. Galbūt jau mažiau norisi vakarėlių ar skubėjimo, tačiau prisijungimas prie mėgstamų veiklų grupės ar laikas su artimomis draugėmis padeda jaustis geriau, stiprina socialinius ryšius. Naudok savo patirtį, planuok prasmingas dienas ir pasiryžk būti aktyvi – net keičiantis pasauliui.
Daugeliui moterų palengvėja simptomai taikant hormonų pakaitinę terapiją (HPT). Tai vis dar kelia polemikų skirtingose šalyse, bet kaupiami moksliniai duomenys vis labiau įrodo, kad HPT gali būti naudinga ir saugi. HRT galima sumažinti nepatogius menopauzės simptomus; skirtingoms moterims skirtingai tinka papildomas estrogenas, progesteronas ar net testosteronas. Gydytoja padės nuspręsti, ar HRT tau tinkama ir kokius būdus verta pabandyti.
Daugiau apie hormonų pakaitinės terapijos naudą ir rizikas skaityk čia.
Kaip nebūti nerangiai?
Jei kartais pasitaiko būti nerangiai, nesmerk savęs. Labiausiai tikėtina, kad tau tereikia daugiau poilsio ar tiesiog neskubėti. Dažnai prastėja koordinacija, kai skubame ar patiriame stresą. Taigi jei pastebi, kad jau kelintą kartą kažką nuvertei ar užkliuvai už stalo – staptelėk. Giliai įkvėpk, pažvelk į aplinką, atrask savo centrą. Ar viską tikrai reikia atlikti dabar ir iš karto? Tai – praeis.
Tačiau jei nerangumas prasidėjo staiga, ilgai nesitraukia ar jį lydi aukščiau minėti simptomai – kreipkis į gydytoją ir įsitikink, kad viskas gerai.
Apibendrinimas
Niekam nepatinka būti laikomai „nerangia“. Kartais nerangumas – ne tik atsitiktinė situacija, bet ir varginantis ar net pavojingas simptomas. Jei nori sužinoti daugiau apie moterų sveikatą – kviečiame skaityti kitus mūsų straipsnius:
Kodėl per mėnesines tampu tokia jautri?
Ar slenka plaukai? Patarimai kaip su tuo susidoroti.
Kaip sužinoti ir sekti savo menstruacijų ciklą?
Atsisiųsk WomanLog dabar:
