Migrena – sudėtinga neurologinė liga
Paklausus žmogaus, kas yra migrena, greičiausiai išgirsite, kad tai labai stiprus galvos skausmas. Nors iš dalies tai tiesa, toks apibūdinimas yra pernelyg supaprastintas. Šiame straipsnyje aptariame migrenos stadijas, simptomus, paplitusius mitus, bei dalinamės pagalbos būdais, galinčiais palengvinti simptomus.
Migreną sėkmingai valdyti padeda žinojimas apie įvairias jos stadijas ir gebėjimas atpažinti savo migrenos trigerius. Sveikatos priežiūros specialistė gali rekomenduoti jums tinkamiausius vaistus pagal pasireiškiančius simptomus. Vienos migrenos rūšys yra dažnesnės už kitas, todėl joms sukurta daugiau gydymo būdų.
Penkios migrenos priepuolio stadijos
Migrenos priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Su juo susijusius simptomus galima suskirstyti į penkias stadijas. Ne visos moterys patiria visas penkias, o simptomai skiriasi kiekvienai asmeniškai.
Migrenos priepuolio stadijos dažniausiai vyksta tokia tvarka:
- Pradinė (įspėjamoji) stadija, kaip sako pavadinimas, reiškia artėjančio priepuolio pojūtį. Tai gali trukti iki trijų dienų iki galvos skausmo pradžios ir pasireiškia nuovargiu, maisto potraukiu, jautrumu šviesai, dirglumu ir kaklo sustingimu.
- Auros stadija gali trukti iki valandos iki skausmo pradžios ir pasireiškia regos sutrikimais – dėmelėmis, linijomis, švieselėmis, žvaigždutėmis ar laikinu apakimu. Taip pat būdingas silpnumas vienoje kūno pusėje, galvos svaigimas, tirpimas, dilgčiojimas. Kai kurios moterys patiria aurą be stipraus galvos skausmo.
- Galvos skausmo arba „pagrindinio priepuolio“ stadija yra žinomiausias migrenos simptomas – stiprus tvinkčiojantis galvos skausmas. Jis gali būti lokalizuotas arba apimti visą galvą, jį dažnai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir (ar) garsui.
- Įtampos/palengvėjimo stadija, kai skausmas pradeda mažėti. Dažniausiai tai vyksta palaipsniui, tačiau kartais moterys juntate staigų „paleidimą“. Kai kurios išsivemia ar apsiverkia, o daugeliui padeda miegas.
- Atsigavimo arba postdrominė stadija yra paskutinė ir dažnai vadinama „migrenos pagiriomis“. Migrena yra traumuojanti patirtis, tad nenuostabu, kad organizmui ir protui reikia laiko atsistatyti. Simptomai dažnai būna tokie patys kaip pradinėje stadijoje, tačiau nebūtinai.
Dėmesio! Kai kurie migrenos simptomai sutampa su insulto simptomais. Insultas – staigi, sunki ir potencialiai mirtina būklė, kai nutraukiamas ar sumažėja kraujo tiekimas į smegenis, todėl jas pasiekia per mažai deguonies ir maistinių medžiagų. Jei staiga prasidėjo stiprus galvos skausmas, sunku kalbėti ar suprasti kalbą, vyraujantis burnos kampas nusvyra, arba staiga nutirpsta ar nusilpsta veidas, ranka, koja – ypač vienoje pusėje – kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą!
Kas sukelia migreną?
Dauguma moterų, sergančių migrena, yra jai genetiškai linkusios. Migrena gali praleisti kartą, todėl dažniausiai paveldimume dalyvauja kelių genų pažeidimai ar mutacijos.
Tačiau vien genetika nulemia ne viską – galite būti genetiškai linkusios į migreną, bet jos taip ir nesusirgti.
Migrena nėra hormoninė liga (sergant migrena nebūna dažnesnių hormonų sutrikimų), tačiau hormonų svyravimai daro įtaką migrenos priepuoliams. Hormoniniai pokyčiai, kuriuos moterys patiria gyvenimo eigoje, gali paaiškinti, kodėl migrena tris kartus dažnesnė tarp moterų nei vyrų:
- 10–20 % moterų migrena prasideda brendimo metu;
- brendimas dažniau išprovokuoja migreną be auros;
- dažnai stebimas ryšys tarp mėnesinių ir migrenos priepuolio;
- nėštumas paprastai mažina migrenos priepuolių dažnį ir gali juos visai pašalinti;
- nors prieš menopauzę migrena paaštrėja, po menopauzės priepuolių dažnis mažėja.
Kai kurios moterys migrenos priepuolius patiria tik menstruacijų metu. Tokia migrena vadinama katamenine arba menstruacine migrena ir yra susijusi su estradiolio sumažėjimu perimenstruaciniu laikotarpiu. Priepuolis gali prasidėti 2–3 dienos iki mėnesinių ir tęstis 3–4 dienas po jų. Tokia migrena yra užsitęsusi, stipri ir gana atspari gydymui.
Dėmesio! Hormoninė kontracepcija veikia hormonų gamybą ir gali paveikti migrenos priepuolius (tiek teigiamai, tiek neigiamai). Jei sergate migrena, pasitarkite su šeimos gydytoja ar ginekologe dėl jums tinkamiausių apsaugos priemonių, kad išvengtumėte komplikacijų.
Trigeriai
Sergančios migrena dažnai būna jautrios daugeliui veiksnių, išprovokuojančių priepuolius, nors pačios ligos jie ir nesukelia.
Trigerių nustatymas nėra paprastas uždavinys. Galimų trigerių sąrašas išties ilgas, o poveikis gali pasireikšti tik po 8 valandų. Be to, trigeriai gali kisti gyvenimo eigoje – pavyzdžiui, aplinkos veiksnys vienu gyvenimo etapu gali būti trigeris, kitu – ne.
Jutiminiai ir aplinkos veiksniai – intensyvi arba mirguliuojanti šviesa, garsūs triukšmai, ekstremali temperatūra, didelis aukštis, oro pokyčiai, stiprūs kvapai ar skoniai – visa tai gali išprovokuoti priepuolį. Trigeris ne visada turi būti staigus – pavyzdžiui, per ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną.
Badas ir netinkama mityba taip pat dažni trigeriai. Venkite nesaikingo ar nesveiko maisto, priedų – MSG, glutamato, tiaminų, nitratų, aspartamo, jei įtariate, kad migrenos trigeriai susiję su mityba. Per didelis kofeino kiekis ar staigus jo atsisakymas taip pat gali išprovokuoti migreną. Net ir lengvas dehidratavimas turi įtakos.
Fizinio aktyvumo trūkumas arba pervargimas sportuojant gali sukelti priepuolį, ypač jei tai nėra įprasta. Tuo tarpu reguliarus, tinkamai pritaikytas fizinis aktyvumas naudinga visų rūšių skausmo kontrolei.
Fizinės būklės – galvos trauma, peršalimas, kosulį lydinti liga, raumenų įtampa (dažnai dėl netaisyklingos laikysenos) taip pat gali būti trigeriai.
Hormoniniai veiksniai, tokie kaip menstruacijos, hormoninės kontracepcijos vartojimas ar net lytinis aktas, taip pat galimi trigeriai.
Miegas ir jo režimas labai svarbūs – tiek kiekis, tiek nuoseklumas. Vėlyvas ėjimas miegoti, vėlyvas kėlimasis ar popietės miegas, nors įprastai to nedarote, – galimi trigeriai. Jei įtariate, jog trigeriai susiję su miegu, nustatykite jums tinkamą režimą ir stenkitės jo laikytis.
Stresas ir įtampa dažnai siejami su galvos skausmais, ne išimtis – ir migrena. Galimas ir savaitgalio galvos skausmas – ne pats stresas, o jo staigus nebuvimas. Rekomenduojama stengtis mažinti bendrą streso lygį.
Rutinos pokyčiai gali sukelti priepuolį, net atpalaiduojantys ir teigiami, pavyzdžiui, atostogos. Kelionės per laiko juostas trikdo miegą ir dar labiau apsunkina situaciją.
Kartais pačios susikuriame žalingas rutinas. Pavyzdžiui, per didelis analgetikų vartojimas gali sukelti lėtinius galvos skausmus. Jei planuojate gydytis pačios, pasidomėkite apie vaistų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį patikimuose šaltiniuose ir laikykitės jų dozavimo rekomendacijų.
Nerimas ir depresija dažnai lydi migreną. Nuo migrenos kenčiančios moterys dažniau patiria nerimo ir depresinius sutrikimus, kurie savo ruožtu gali išprovokuoti priepuolius. Labai naudinga pasikonsultuoti su psichoterapeute ar psichiatre.
Migrenos mitai
Dėl vis dar neištyrinėtos migrenos kilmės ir jos simptomų, šia liga gausu klaidingų mitų ir prielaidų. Dažnai simptomai siejami su kitomis ligomis.
Tai – ne virškinimo sutrikimas
Pykinimas ir vėmimas – vieni iš migrenos diagnozavimo kriterijų, tai taip pat dažni stipraus skausmo palydovai. Kadangi pykinimas ir vėmimas pasireiškia tik priepuolio metu, galima teigti, kad jie kyla nuo skausmo, o ne dėl virškinimo sutrikimo.
Tai – ne akių liga
Migreną su regos aura patyrusios moterys pasakoja apie šviesos blyksnius, linijas ar laikiną apakimą, kitus regėjimo pokyčius. Kiti galvos skausmai gali kilti ir dėl regos sutrikimų, bet jie mažiau intensyvūs, nesiejami su tvinkčiojančiu skausmu bei papildomais simptomais kaip migrenos atveju.
Tai – ne sinusitas
Migrena dažnai painiojama su sinusų kilmės galvos skausmu. Kartu su nosies užgulimu ir spaudimu veide (taip pat būdingas ir migrenai) sinusitui būdingas karščiavimas, blogas kvapas iš burnos, tirštos, spalvos pakitusios išskyros iš nosies bei kartais sutrikęs uoslės pojūtis (tik sergant sinusitu). Sinusų galvos skausmo vaistai gali dar labiau pabloginti migrenos priepuolius.
Diagnostika ir gydymas
Visų pirma, svarbiausia – tiksli diagnozė. Jei patiriate migrenos priepuolius ar turite šeimos narį, kuris serga migrena, skausmo valdymui apmokyta gydytoja neurologė atliks apžiūrą, įvertins simptomus bei medicininę istoriją.
Norint atmesti kitas galimas skausmo priežastis, atliekami tyrimai:
- MRT. Magnetinio rezonanso tomografija naudojama diagnozuoti navikus, insultus, kraujavimą smegenyse, infekcijas bei kitas neurologines ligas.
- KT tyrimas. Kompiuterinė tomografija taikoma aptikti navikus, infekcijas, smegenų pažeidimus, kraujavimą smegenyse bei kitas galimas galvos skausmo priežastis.
Yra du pagrindiniai specifiniai migrenai skirti vaistų tipai:
- Skausmą malšinantys vaistai. Jie vartojami priepuolio metu, kad malšintų ar stabdytų simptomus.
- Profilaktiniai vaistai. Jie vartojami reguliariai (dažnai kasdien), kad sumažintų priepuolių stiprumą ir dažnumą.
Pasirinktas gydymas priklauso nuo galvos skausmo dažnumo ir stiprumo, ar juntate pykinimą ar vėmimą, ar turite kitų lėtinių ligų. Atpažinus ir pašalinus trigerius, pakoregavus gyvenimo būdą bei radus tinkamus vaistus, migrenos priepuoliai gali būti suvaldyti, o kartais – net išvengti visai.
Savo menstruacijų ciklą galite sekti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
