Kiekviena žmogaus kūnas turi savo kvapą – unikalus kvapas yra visiškai natūrali kūno dalis. Tačiau stiprus kūno kvapas gali sukelti sunkumų bendravime su kitais. Staigūs pokyčiai gali rodyti sveikatos sutrikimus – arba tiesiog hormonų svyravimus.
Šiuolaikiniame pasaulyje mes galime pernelyg stengtis visiškai panaikinti kūno kvapą, tačiau tai iš tikrųjų svarbus asmeninės higienos ir sveikatos rodiklis. Netikėti jūsų kūno kvapo pokyčiai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių – nuo mitybos pakeitimų iki streso ar vartojamų vaistų.
Kūno kvapo, arba BO, valdymas kai kurioms gali būti nemalonu, ypač jei apie tai praneša kiti. Dauguma pirmą kartą su kūno kvapu susipažįsta paauglystėje, tačiau kiekviena mokosi skirtingai, kaip ir skiriasi priežastys, kodėl kvapas atsiranda.
Yra keletas klaidingų įsitikinimų apie BO. Svarbiausias iš jų – iš kur jis iš tikrųjų atsiranda.
Dažnai BO siejame su prakaitu, bet griežtai kalbant – taip nėra. Prakaitas – tai skaidrus, sūrus skystis, išsiskiriantis prakaito liaukomis odoje. Pats prakaitas neturi išskirtinio kvapo.
Yra dviejų tipų prakaito liaukos ir du šiek tiek skirtingi prakaito variantai. Ekrininės liaukos – dažniausiai pasitaikančios, išsidėsčiusios daugumoje kūno vietų ir jungiančios tiesiogiai su odos paviršiumi lataku. Jos padeda vėsinti kūną, kai šis perkaista. Jų pagrindinė funkcija – termoreguliacija.
Aprokrininės liaukos jungiasi su plaukų folikulais tam tikrose kūno vietose ir, reaguodamos į stresą, nerimą, seksualinį susijaudinimą ar kitas stiprias emocijas, išskiria pieno konsistencijos skystį. Iš pradžių šis skystis taip pat yra beveik bekvapis, tačiau turi daugiau medžiagų nei ekrinių liaukų prakaitas: vandenį, įvairius lipidus ir hormonus.
Šios liaukos tampa aktyvios tik prasidėjus paauglystei, jų daugiausia pažastyse, areolėse, ausies kanaluose bei dalyse lytinių organų. Aprokrininės liaukos taip pat dalyvauja motinos pieno gamyboje.
Prakaito liaukų nėra aplink lūpas, išorinėje ausies kanale, glans penis, klitoryje, mažosiose lytinėse lūpose ir po nagais. Likusioje kūno dalyje yra gausu prakaito liaukų, kurios gamina prakaitą. Išskiriamo prakaito kiekis yra individualus ir daugiausia genetiškai nulemtas.
Išskirtinis kvapas – kūno kvapas – atsiranda, kai naujai išsiskyręs prakaitas susiliečia su odoje esančiomis bakterijomis. Šios skaido komponentus ir baltymus, išsiskirdamos chemines medžiagas, kurios ir turi būdingą kvapą. Būtent aprokrininių liaukų prakaitas, sąveikaudamas su bakterijomis, sukuria stiprų, aitrų, muskusinį kvapą.
Bakterijos geriausiai dauginasi šiltoje, drėgnoje terpėje, todėl jų ypač daug įvairiose kūno raukšlėse.
Panašiai burnoje esančios bakterijos – ant dantų ir liežuvio – sukelia „blogą burnos kvapą“. Dažniausiai ši problema nėra tokia reikšminga ar žalinga socialiniam gyvenimui, kaip mėgina įtikinti burnos skalavimo gamintojai, jei tik reguliariai valote dantis.
Įvairius nemalonius kvapus taip pat gali sukelti uždegimai jūsų kūne. Jei pastebite staigius kvapo ar prakaitavimo pokyčius, kreipkitės į gydytoją.
Mūsų kūnas natūraliai padengtas bakterijomis, o prakaitas gaminamas visą laiką. Kvapo stiprumą ir pobūdį lemia genai bei įvairūs vidiniai sveikatos procesai.
Ne. Taip, aprokrininės liaukos yra prijungtos prie pažastų ar, pavyzdžiui, lytinių organų srities plaukų folikulų, tačiau apskritai matomas plaukuotumas neturi įtakos kvapo stiprumui.
Plaukų skutimas – grynai estetikos reikalas, nes, laikantis reguliarios higienos su muilu ir švariu vandeniu, bakterijų tiesiog nebus tiek, kad atsirastų stiprus blogas kvapas – nesvarbu, ar pažastys plaukuotos, ar ne.
Taip pat, menstruacijos nėra priežastis nerimauti dėl kūno kvapo – tiesiog laikykitės įprastos rutinos, plaukite lytinę sritį šiltu vandeniu ir švelniu muilu, dėvėkite orui laidžius audinius ir naudokite tinkamus higienos produktus. Kvapas gali šiek tiek pasikeisti, bet tai nereiškia blogo kvapo, tik kiek kitokį, kuris aplinkiniams dažniausiai nepastebimas. Kai kurios moterys pastebi kvapo pokyčius ovuliacijos metu, bet tai taip pat neturėtų kelti rūpesčio.
Stresinėse situacijose prakaitas turi daugiau lipidų ir kitų medžiagų – būtent tada stipriausiai veikia aprokrininės liaukos. Tyrimai rodo, kad adrenalinas ekstremaliose situacijose, pvz., šokant parašiutu, prakaitui suteikia itin išraiškingą kvapą. Lygiai taip pat kasdienis stresas, pavyzdžiui, prieš darbo susitikimus, gali stiprinti kūno kvapą – jau nekalbant apie tai, kad tiesiog prakaituojate daugiau ir tai kelia nemalonių pojūčių.
Jei jūsų gyvenimo būdas nuolat verčia stipriai kaisti ir nėra galimybės dažnai persirengti švariais drabužiais, verta skirti daugiau dėmesio kūno kvapui.
Kalbant apie cheminę sudėtį, jūsų valgomas maistas tiesiogiai lemia, kokių medžiagų bus jūsų prakaituose, o per tai – ir potencinį kūno kvapą. Kaip jūsų organizmas skaido skirtingus produktus, pasimato kvape. Staigūs pokyčiai, ypač pradedant ribojančią dietą, gali paveikti kvapą.
Ilgalaikiai nesveiki mitybos įpročiai, pvz., kasdien geriant per daug limonado ar nesubalansuotai maitinantis, taip pat gali sukelti nemalonų kvapą.
Kai kurie sveiki produktai, ypač turintys daug sieros – svogūnai, raudona mėsa, brokoliai, kopūstai ir kt. – taip pat gali stiprinti kvapą.
Pastebėjus stiprų kvapą, verta stebėti ne tik ką valgote, bet ir kaip reaguojate į:
Hiperhidrozė – būklė, kai prakaituojama itin gausiai, dažniausiai per delnus, pažastis, pėdas. Šiose vietose prakaito liaukų ypač daug. Hiperhidrozė paprastai būna antrinė liga, pasireiškianti su skydliaukės ligomis ar diabetu. Dažnas simptomas taip pat per menopauzę.
Kaip jau minėta, prakaito kiekis tiesiogiai nesukelia stipraus kvapo. Ryškesnis kvapas atsiranda tik nesilaikant higienos, nepaisant prakaito kiekio ir jei kitaip esate sveika.
Būklės, kurios gali paveikti kūno kvapą, tiek odoje, tiek kvėpavime, apima:
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, penicilinas, taip pat gali pakoreguoti kūno kvapą.
Kvapo pokyčiai paprastai nėra pirmas sveikatos sutrikimų požymis, bet jei pastebėjote, verta išsiaiškinti tikrąsias priežastis.
BO – nepatogi tema, ypač kalbant apie intymią higieną. Bet nereikia jaustis blogai savo kūne ir dažniausiai nėra reikalo piktnaudžiauti kvapą blokuojančiais produktais – net ir mėnesinių metu.
Išskyrus retas ligas, kai blogas kvapas ypač ryškus, tinkama higiena ir sveika mityba yra pagrindiniai dalykai.
Neutralios BO higienos pagrindai:
Paprastai kūno ar plaukų nereikia plauti kasdien – tai gali suardyti natūralią odos pH pusiausvyrą ir net pabloginti kvapą. Pabandykite keisti rutiną, atostogų metu prauskitės kas 2–3 dienas ir stebėkite, kaip reaguoja oda. Jei žinote, kad jūsų BO stiprus, kasdienė dušo rutina – būtina.
Daugelio kasdienės higienos rutinoje yra dezodorantas, ypač aktyvioje dienotvarkėje. Geriausia rinktis bekvapius produktus, kad išvengtumėte nereikalingo odos dirginimo.
Dezodorantas užmaskuoja nemalonius kvapus ir kartu padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi. Antiperspirantas blokuoja prakaito liaukas, pristabdydamas prakaito išsiskyrimą. Jeigu esate sveika, galima naudoti abu produktus, tačiau ypač antiperspirantus verta kartais pakeisti natūraliomis dienomis be jų.
Dezodorantai ir antiperspirantai paprastai skirti pažastims, tačiau antiperspirantai gali būti naudojami ir kitose gausesnio prakaito vietose – ant pėdų ar delnų.
Natūralios priemonės stipriam kvapui mažinti:
Šias ir kitas natūralias priemones galima naudoti pažastyse, jei jos nesukelia dirginimo. Natūralūs, parduotuvėse parduodami dezodorantai taip pat gali būti geras sprendimas – tiek jums, tiek aplinkai, tik gali užtrukti, kol rasite sau tinkamą variantą.
Rimtesniais atvejais egzistuoja medicininės ar net chirurginės priemonės kvapui mažinti, pvz.:
Didelis skirtumas tarp natūralaus prakaitavimo po sporto ar sekso ir nemalonaus BO. Pradėkite nuo higienos, pakankamo skysčių kiekio ir subalansuotos mitybos, o jei problema išlieka – kreipkitės pagalbos. Gyvenimas per trumpas, kad nerimautumėte dėl natūralių kūno funkcijų – prakaitas jų dalis!
Atsisiųskite WomanLog dabar: