Vizitas pas ginekologę
Vizitas pas ginekologę gali kelti nerimą, ypač jei tai Jūsų pirmas kartas arba jei anksčiau turėjote nemalonią patirtį. Nesijaudinkite! Reprodukcinė sveikata yra svarbi Jūsų sveikatos dalis, ir tik Jūs sprendžiate, kuri gydytoja Jus prižiūri ir kas vyks vizito metu.
Ginekologė yra medicinos specialistė, kuri specializuojasi moterų reprodukcinės ir lytinės sveikatos srityje. Visos moterys turėtų reguliariai lankytis pas ginekologę, kad būtų tikrinamos potencialios problemos, susijusios su menstruaciniu ciklu ir reprodukcine sveikata. Ginekologė gali Jums padėti geriau suprasti, kaip veikia Jūsų kūnas, suteikti informacijos apie lytinę sveikatą ir nustatyti galimas ligas, kad galėtumėte laiku gauti tinkamą gydymą.
Jūsų ginekologė turi būti žmogus, kuriuo galite pasitikėti ir su kuriuo jaučiatės saugi dalindamasi intymiausiomis gyvenimo detalėmis. Verta pasistengti ir rasti tinkamiausią specialistę. Išstudijuokite savo rajone dirbančias gydytojas—perskaitykite atsiliepimus ir nuspręskite, kuri Jums atrodo tinkamesnė. Taip pat galite klausti draugių ar šeimos narių rekomendacijų. Pasvarstykite, ar jaustumėtės patogiau, jei Jūsų ginekologė būtų moteris ar vyras? Jei ji būtų jaunesnė ar labiau patyrusi? Ar gydymo įstaiga atrodo svetinga ir patikima?
Paprastai rekomenduojama pirmą vizitą pas ginekologę atlikti ankstyvoje paauglystėje: tarp 13–15 metų. Tokiu amžiumi apžiūra dažniausiai trunka ne ilgiau kaip 20–30 minučių ir paprastai apsiriboja gydytojos prisistatymu, paaiškinimu, ką ji gali Jums padėti, ir naudotos įrangos supažindinimu. Tai proga užduoti visus rūpimus klausimus apie brendimą, moters anatomiją ir reprodukcinę sveikatą.
Ginekologė suteiks informacijos apie Jūsų lytinius organus, genitalijas, moterišką higieną ir lytinį gyvenimą, taip pat parodys, kaip atlikti krūtų savityrą nustatyti galimus vėžio požymius.
Net jei esate jaunesnio amžiaus ar dvidešimtmetė ir dar neturėjote lytinių santykių, dažniausiai nereikės nusirengti, o vienintelė procedūra bus krūtų apžiūra. Niekada nevėlu pradėti lankytis pas ginekologę, jei dar nebuvote.
Jei turėjote lytinių santykių, gydytoja greičiausiai norės atlikti dubens apžiūrą ir/ar Papanicolaou (Pap) tepinėlio tyrimą, nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus. Pap tyrimo—rutininio gimdos kaklelio vėžio patikros—amžius skirtingose šalyse skiriasi. JAV jis atliekamas nuo 21 metų.
Jeigu susiduriate su menstruacijų ciklo sunkumais ar kitais rūpesčiais, ginekologė gali rekomenduoti papildomas procedūras.
Jei laukiatės arba planuojate pastoti, ieškokite akušerės-ginekologės (OB/GYN): akušerės-ginekologės, kuri yra sertifikuota rūpintis moterų reprodukcine sveikata ir specializuojasi darbui su nėščiomis moterimis.
Būkite atvira su ginekologe apie savo lytinį gyvenimą. Normalu būti lytiniu požiūriu aktyvia ar neaktyvia. Jei gyvenate su tėvais ir sunku atvirai kalbėti apie seksą su jais, galite pas ginekologę eiti viena arba su drauge. Prisiminkite, per vizitą patalpoje turi būti tik Jūs ir gydytoja.
Kada reikėtų planuoti vizitą?
Jei dar nesate lytiniu požiūriu aktyvi, vizitas pas ginekologę labiau apie kūno pažinimą ir galite eiti bet kada. Būtinai užsirašykite apsilankyti, jei:
- Tapote (arba planuojate tapti) lytiniu požiūriu aktyvi
- Jums nesulaukė 16 arba 17 metų ir dar neprasidėjo mėnesinės
- Jaučiate skausmingas mėnesines
- Mėnesinės yra labai trumpos arba ilgos
- Jaučiate pilvo apačios ar makšties skausmą
- Kraujuojate iš makšties ne menstruacijų metu
- Pastebėjote bet kokius pakitimus krūtyse ar staigius ciklo pokyčius
- Turite kitų rūpesčių dėl savo reprodukcinės sveikatos
Kaip pasiruošti vizitui?
Yra tam tikrų žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad pasiruoštumėte vizitui pas ginekologę.
Geriausia laiką paskirti savaitei po mėnesinių, tačiau tikslus periodas nėra itin svarbus. Galite eiti ir mėnesinių metu—ginekologės įpratusios prie kraujavimo ir kitų išskyrų. Vis dėlto kai kurie tyrimai gali būti paveikti stipraus kraujavimo. Jei jaučiatės nepatogiai, visada galite perkelti vizitą.
Prieš vizitą pasižymėkite informaciją apie savo ciklą. Kiek metų buvote, kai prasidėjo pirmos mėnesinės? Kada buvo paskutinės mėnesinės? Kiek trunka Jūsų ciklas? Ar jis reguliarus? Ar mėnesinių metu jaučiate tokius simptomus kaip galvos skausmai, vidurių užkietėjimas ar stiprūs nuotaikų svyravimai?
Surinkite šeimos ligų istoriją, jei įmanoma. Ar artimiausioje šeimoje buvo sergančių kiaušidžių vėžiu, endometrioze ar policistinių kiaušidžių sindromu? Ši informacija padės ginekologei patarti dėl prevencinių veiksmų.
Jums nereikia specialiai ruošti genitalijų srities. Nereikia skusti gaktos plaukų ar plauti makštį su specialiomis priemonėmis. Makšties plovimo priemonės nereikalingos ir gali būti pavojingos. Pakanka nusiprausti šiltu vandeniu ir švelniu muilu vakare prieš vizitą bei apsivilkti švarius apatinius.
Kai kurios moterys renkasi suknelę, kurią vizito metu patogu tiesiog pakelti dubens apžiūrai, tačiau nesvarbu, kaip apsirengusi—ginekologė suteiks privatumo persirengti, prireikus duos chalatą.
Dubens apžiūra ir Pap tepinėlis
Galbūt ginekologinės apžiūros labiausiai gąsdinanti dalis yra dubens tyrimas. Matėte tai filmuose. Apžiūra vyksta Jums atsigulus specialioje kėdėje arba lovoje su kojų atramomis, kad gydytoja galėtų patogiai apžiūrėti Jūsų reprodukcinius organus ir dubens sritį. Tai tiesiog paminkštinta kėdė su kilnojamomis funkcijomis ir atramomis kojoms pakelti.
Būsite paprašyta nusirengti nuo juosmens žemyn ir atsisėsti atlošai atremtomis kojomis į atramas. Iš pradžių gali atrodyti neįprasta, bet gydytoja kaip profesionalė papasakos, kas vyks, atsakys į klausimus ir padarys viską, kad jaustumėtės patogiai.
Kai būsite pasiruošusi, ginekologė pirmiausia vizualiai apžiūrės išorinių lytinių organų sritį—lūpas, vulvą, klitorį ir išangę, ieškodama infekcijos ar kitų pakitimų požymių. Kai kurios gydytojos gali naudoti veidrodėlį, kad parodytų, ką mato ir paaiškintų, kokios kūno dalys apžiūrimos.
Toliau ginekologė naudos instrumentą, vadinamą skėtikliu. Tai plastikinis arba nerūdijančio plieno prietaisas, primenantis anties snapą. Juo makšties sienelės kiek praskečiamos, kad gydytoja galėtų apžiūrėti giliau. Įdėjimas trunka tik kelias sekundes ir gali būti šiek tiek nemalonus. Stenkitės atpalaiduoti dubens raumenis. Gydytoja dažniausiai naudos vandens pagrindu pagamintą gelinį lubrikantą, o jei skėtiklis plieninis—prieš įvedant jį pašildys. Ši trumpalaikė nemaloni procedūra leidžia ginekologei geriau pamatyti makštį ir gimdos kaklelį bei įvertinti jų būklę.
Šiuo metu skėtiklis tobulinamas, kad procedūra būtų kuo mažiau nemaloni. Tikimasi, kad instrumentas bus dengiamas sterilizuojamu chirurginiu silikonu, bus pridėta trečia „snapo“ dalis geresnei apžvalgai ir mažesniam tempimui, o konstravimas bus tylesnis.
Atliekant Pap tepinėlio tyrimą, tepinėlis paimamas nuo Jūsų gimdos kaklelio. Tai gali būti nemalonu, bet procedūra labai trumpa.
Pap tepinėlis – tai tyrimas, skirtas anksti nustatyti gimdos kaklelio vėžio požymius. Gydytojai rekomenduoja visoms moterims nuo 21 iki 65 metų atlikti Pap testą kas trejus metus. Jei tyrimo rezultatai kelia įtarimų, su Jumis susisieks papildomai.
Paskutinė dalis—manualinė apžiūra. Gydytoja įves pirštines vilkinčius pirštus į makštį ir apčiuops, ar nėra guzelių ar kitų pakitimų makšties sienelėse ir gimdoje, tuo pačiu spaudžiant apatinę pilvo dalį iš išorės.
Tai įprasta dubens apžiūra, kuri leidžia surinkti reikiamą informaciją per trumpiausią laiką. Jeigu vizito metu kyla abejonių dėl atliekamų veiksmų, nedvejodama klauskite ginekologės. Jos darbas yra Jumis pasirūpinti.
Kiti tyrimai
Paimtas tepinėlis Pap testui tiriamas tik dėl gimdos kaklelio vėžio požymių. Taip pat galima atlikti ŽPV (žmogaus papilomos viruso) ir kitų lytiškai plintančių infekcijų tyrimus. Plačiau apie ŽPV testą skaitykite čia. ŽPV vakcinos taip pat skiriamos ginekologių kabinete.
Jei reikia atlikti konkretaus LPI tyrimą, apie tai praneškite ginekologei užsirašydamos vizitui.
Ginekologė gali įvesti pirštą į tiesiąją žarną, kad patikrintų raumenų būklę ir ar nėra navikų. Nors gali būti nepatogu, tai daroma tik siekiant įsitikinti bendra sveikata.
Dar gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas reprodukcinių organų būklei įvertinti, ieškoti gimdos darinių ar stebėti nėštumą. Ši įranga naudoja garso bangas, kad parodytų vidaus organų vaizdą.
Gydytoja surinks ir bendruosius rodiklius—ūgį, svorį, kraujospūdį, kad galėtų stebėti pasikeitimus per vizitus.
Kontracepcija ir šeimos planavimas
Jei esate lytiniu požiūriu aktyvi, bet nenorite pastoti, ginekologė padės pasirinkti Jums tinkamiausią kontracepcijos būdą. Gali būti išrašyta hormoninė kontracepcija ne tik nėštumo prevencijai, bet ir ciklo reguliavimui. Jei norite rinktis nehormoninę kontracepciją, ginekologė supažindins su geriausiomis galimybėmis. Jei apsistojote ties gimdos spiralės įvedimu, jį atliks taip pat ginekologė.
Jei norite pastoti, ginekologė patars, kokių veiksmų imtis norint padidinti pastojimo tikimybę.
Tai Jūsų vizitas ir Jūsų kūnas
Ginekologės yra gydytojos, kurios specialiai studijavo moterų lytinę sveikatą. Nėra ko jaustis nepatogiai, net ir jei taip atrodo pradžioje. Gydytoja yra profesionalė ir siekia tik Jūsų gerovės. Jei jaučiate, kad gydytoja Jūsų nesupranta ar negalite būti visiškai atvira, nebijokite keisti sveikatos priežiūros specialisto.
Reguliariai lankydamasi pas ginekologę galite geriau pažinti savo kūną, išvengti išvengiamų ligų ir rūpintis savo sveikata.
Galite sekti savo ciklą naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
