Lytos Badas: Pandemijos šalutinis poveikis
Žmogui būdingas įgimtas poreikis bendrauti, įskaitant fizinį kontaktą. Lytėjimas yra gyvybiškai svarbus moters gerovei. Covid-19 pandemijai pareikalavus laikytis socialinio atstumo, daugelis iš mūsų jaučiasi alkani prisilietimo – lytos bado būsenoje. Kokios pasekmės, ir ar įmanoma kompensuoti šį trūkumą?
Nuo apkabinimų iki rankų paspaudimų – daugybę kasdienių sąveikų, kurios tykiai patenkina mūsų poreikį liestis, paprasčiausiai priimame kaip savaime suprantamą dalyką. Dabar turime keisti šiuos įpročius saugodamosi koronaviruso plitimo. Visgi asmeninis kontaktas yra pagrindinis žmogiškas poreikis, ir be jo daugumos mūsų jaučiama izoliacija tik stiprėja.
Mokslas padeda suprasti, kodėl socialinis palaikymas ir fizinis kontaktas yra būtini emocinei ir fizinei sveikatai, ypač stresinėmis ir neapibrėžtumo kupinomis aplinkybėmis.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo fizinio kontakto svarbą vaikystėje – jis siejamas su:
- geresniais pažintiniais ir fiziniais gebėjimais
- stipresne imunine sistema
- mažesniu agresyvumu
Nors žmogišką poreikį liesti kitą būtina suprasti ir tinkamai į jį reaguoti, ne mažiau svarbu suvokti, kad prisilietimas – tai įžengimas į asmeninę erdvę (tai niekada neturėtų vykti be sutikimo). Skirtingų kultūrų tolerancija fiziniam kontaktui skiriasi: pavyzdžiui, suomės dažniau laikosi atstumo, o argentinietės jaučiasi patogiai būdamos arti viena kitos.
Kai kurios žmonės išvis nemėgsta būti liečiamos. Hafefobija – nerimo sutrikimas, dėl kurio asmuo vengia prisilietimo, jis jai sukelia didelį nepatogumą.
Lytėjimo nauda
Palyginti su vaikais, jaunoms suaugusiosioms atrodo reikia mažiau fizinio kontakto, tačiau garbaus amžiaus moterys, kurios dažnai lieka vienišos, labiau pažeidžiamos ir sąmoningesnės – joms gyvybiškai reikia daugiau odos kontakto nei jaunesnėms. Daugybė tyrimų pabrėžia socialinio palaikymo svarbą sveikatai ir gerai savijautai. Socialinis palaikymas apibrėžiamas kaip prasmingi santykiai, kurie užtikrina užuojautą, rūpestį, saugumo jausmą ir stiprina atsparumą bei pasitikėjimą savimi.
Ryšys su kitomis, o ypač per fizinį kontaktą, netgi gali apsaugoti mus nuo neigiamo streso poveikio. Tvirtas socialinis palaikymas ir artimi prisilietimai – pavyzdžiui, glamonės – padeda stiprinti imunitetą ir saugo nuo infekcijų. Kontaktas su mylima ir patikima asmenybe suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, ramina bei atpalaiduoja kūną. Prisilietus pulsas lėtėja, mažėja kraujospūdis, streso hormonas kortizolis sumažėja, o organizmas išskiria oksitociną – meilės bei prieraišumo hormoną.
Paimti už rankos žmogų, kuriam skauda, gali padėti jai įveikti sunkią akimirką. Toks prisilietimas naudingas tiek duodančiajai, tiek gaunančiajai, nes lytėjimas yra dvikryptis kelias.
Net ir lengvas prisilietimas nuo nepažįstamosios mažina socialinės atskirties jausmą. Tai itin aktualu mąstant apie tuos, kuriuos izoliacija kamuoja dažniau – garbaus amžiaus žmones bei socialiai drovias moteris. Vyrams lytos badas dažnai būna stipresnis negu moterims, iš dalies dėl to, kad visuomenėje gajūs kenksmingi vyriškumo idealai, atgrasantys nuo platoniško kontakto.
Fizinės šilumos, gautos iš savęs, geriau nei nieko. Nuolat save paguodžiame – pasitriname kaktą, triname rankas, šukuojame plaukus ar glostome kaklą. Tai galioja ir seksualiniam prisilietimui – masturbacija gali būti rūpestis savo kūnu, mažinantis stresą tiek pat, kiek tenkinantis geismą.
Kaip tvarkytis su lytos badu
Prieš metus dar būtume siūliusios ieškoti platoniško fizinio kontakto – pasimasažuoti, pasidaryti manikiūrą ar pedikiūrą, apsilankyti kirpykloje, lankyti šokių pamokas ar sportuoti sporto salėje su trenere. Šiuo metu tokie malonumai – sunkiai pasiekiama prabanga, jei norime jaustis saugiai.
Naujoje realybėje, kurią sukūrė koronaviruso pandemija, dauguma didžiausios rizikos grupių (žmonės su negalia, lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus) chaotiškai jaučia užsitęsusį lytos badą. Izoliacijoje ar karantine, ypač gyvenančioms vienoms, labiausiai trūksta prisilietimo – nes kontaktas su vaikais, anūkais, draugėmis ar kitais artimaisiais tampa nebeįmanomas.
Nors nuotolinis bendravimas labai malšina vienatvę, akivaizdu: nei skambučiai, nei žinutės, nei jokia interaktyvi žiniasklaida nepakeis tikro žmogaus prisilietimo. Žmogaus oda – unikali ir neatkartojama. Dažnai neįvertiname, kad oda – itin specializuotas organas ir mūsų lytėjimo pojūčiai – nepaprastai subtilūs.
Būtent todėl daug kas abejoja, ar sekso robotai ateityje galėtų pakeisti tikrus žmones – net tobuliausias mechanizmas nepajėgs pakartoti jausmo, kurį sukuria kitos žmogaus odos šiluma ir kvapas. Tačiau sekso prekių parduotuvės pandemijos metu pastebėjo didesnį susidomėjimą įvairiausiais žaislais, taip pat – žmones primenančiomis lėlėmis.
Kaip save paguosti, kai nėra ko paliesti? Štai kelios idėjos:
- Prisiminkite malonias akimirkas iš praeities, kai buvote apkabinta. Mūsų kūnai geba pajusti beveik tokią pačią naudą net iš įsivaizduojamų dalykų.
- Pasimėgaukite ilga vonia ar dušu – pajauskite vandenį, tekantį per kūną.
- Priglauskite vaikystės žaislą arba apsisiauskite storu pledu – kai kurioms nerimą ir neramumą mažina sunkesni apklotai.
- Jei turite augintinį, praleiskite su juo daugiau laiko; pavyzdžiui, glostyti katę yra naudinga ir jai, ir jums.
- Pasidairykite po namus: gal turite išskirtinai švelnius marškinėlius ar tekstūruotą knygos viršelį, kuriuo malonu perbraukti pirštais.
- Palepinkite savo kūną – pasidarykite namų SPA dieną su spalvingu manikiūru ar savimasažu; atlikite atpalaiduojančių pratimų seriją arba, jei norisi, pasimasturbuokite.
Kai kurios moterys patiria autonominį sensorinį meridiano atsaką (ASMR), klausydamosios tam tikrų garsų – pavyzdžiui, kuždamosios ar šukuodamosios plaukus.
Tokia garsų įvairovė stimuliuoja tą smegenų dalį, kuri atsakinga už ryšį ir lytėjimą. ASMR patiriančios moterys dažnai jaučiasi ramesnės, tiek mintyse, tiek kūne. ASMR taip pat naudingas padedant įveikti stresą ar tiems, kurioms sunku užmigti. Šių garsų rasite „YouTube“, „Spotify“ ir kitose medijos platformose.
Dar vienas metodas – dienoraščio rašymas arba minčių srauto technika. Užrašydamos savo mintis ir jausmus tarsi leidžiame sau juos apdoroti. Kitos dėmesingo įsisąmoninimo praktikos – meditacija, kvėpavimo pratimai – taip pat gali būti labai gydančios.
Kai kurioms moterims, ypač toms, kurios įpratusios atrodyti stiprios ir viską valdančios, bet kokia savęs guodimo forma gali atrodyti keistoka ar net gėdinga. Pravartu prisiminti, kad tai – būdas gyti. Pagalba sau padeda išgyventi stresines aplinkybes. Jokios gėdos tame nėra.
Mėnesines galite sekti naudodamos programėlę WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
