Mėnesinių sekimo programėlės ir mano duomenų saugumas
Mėnesinių sekimo programėlės yra patogios, lengvai naudojamos ir labai svarbi pagalba, kuria remiasi daugelis moterų planuodamos bei priimdamos sprendimus asmeniniame gyvenime. Šios programėlės renka itin asmeninius vartotojų duomenis. Atsižvelgiant į neseniai JAV panaikintą Roe v Wade teisę bei panašius teismo sprendimus kitur pasaulyje, kylant griežtesniems abortų draudimams, vis daugiau nerimaujama, kad mėnesinių sekimo programų duomenys gali būti pavojuje.
Duomenys apie mūsų pomėgius ir elgseną yra renkami su kiekvienu elektroniniu veiksmu. Nuo parduotuvių lojalumo kortelių iki socialinių tinklų pasirinkimų – mūsų kasdienybę galima atspindėti duomenų rinkiniuose, už kuriuos įmonės mielai sumoka stulbinančias sumas.
Jei mūsų asmeninę informaciją – tiek su mūsų žinia, tiek be jos – renka visos interneto platybės, kas iš tikrųjų mato šiuos duomenis ir kam jie naudojami?
Po Roe v Wade sprendimo panaikinimo, duomenų saugumo ekspertės pradėjo atkreipti dėmesį, kad kartu su bankiniais duomenimis, socialinio draudimo numeriais ir kita jautria informacija, potencialiai kaltinanti tapo dar viena asmeninių duomenų rūšis – mėnesinių sekimo programėlių surinkta informacija.
Mūsų skaitmeninis gyvenimas (ir slapukai)
Tikėtina, kad žinote ar ne, kiekviena mūsų skaitmeninė pėdsakų seka internete yra gerokai platesnė, nei manome. Kiekviena naršoma svetainė renka tam tikrą informaciją apie jūsų veiklą toje svetainėje. Kartą kažką įkėlus ar atlikus internete, tą ištrinti vėliau gali būti labai sunku – ir kalbame ne tik apie juokingas kolegijos laikų nuotraukas „Facebook“.
Dėl pastaraisiais metais atsiradusio reguliavimo poreikio, ypač Europos Bendrųjų duomenų apsaugos reglamento (BDAR), dauguma svetainių šiandien privalo atsiklausti apie jūsų „slapukų nuostatas“. Potraukis spausti keletą mygtukų naršant gali erzinti, bet čia slypi daugiau nei atrodo – verta perskaityti, ką pasirašote.
Slapukai – tai nedidelės jūsų veiklos duomenų rinkmenos, kurias puslapiai išsaugo ir naudoja „atpažindami“ jus kitąkart apsilankius. Jie gali kaupti tik jūsų vartotojo vardą ir slaptažodį, prekes krepšelyje, laiką svetainėje ar paieškos nuostatas, tačiau gali saugoti ir kur kas gausesnius veiklos duomenis, pavyzdžiui, kokias svetaines lankėte prieš tai, nei spustelėjote „taip“ dabar. Todėl matome reklamą apie tai, ką, regis, tik pagalvojome ar paieškojome kartą.
Slapukai dažniausiai saugomi jūsų įrenginyje, tačiau informacija pririšama ir prie jūsų profilio internete.
Kartą sutikus trečiųjų šalių slapukus, jūs suteikiate leidimą svetainei kaupti sudėtingą informaciją apie savo elgesį internete.
Jūsų naršymų, prenumeratų bei pirkinių duomenys – vertinga prekė, naudojama įvairiausiais tikslais. Daugelis programėlių ir svetainių paprasčiausiai užsidirba „lengvų pinigų“ pardavus vartotojų duomenis trečiosioms šalims – dažniausiai duomenų brokerėms, kurios juos perparduoda reklamos agentūroms, kredito bendrovėms ar komercinėms partnerėms.
Ši informacija vertinga, nes gali padėti pardavėjoms – identifikuoti potencialias vartotojas tikslinei reklamai, taupyti išlaidas numatant sandėlio poreikius arba tobulinti gaminius analizuojant naudotojų pageidavimus.
Beje, valdžia taip pat gali gauti ir pasinaudoti jūsų žiniatinklio duomenimis saugumo sumetimais. Štai čia ir iškyla garsioji Roe v Wade byla.
Roe prieš Wade ir jūsų duomenų saugumas
Žinome, kad teisėsauga ir saugumo institucijos viešąją tvarką saugo stebėdamos įtartiną veiklą internete, kad laiku aptiktų grėsmių. Tačiau JAV Aukščiausiojo teismo panaikinta 50 metų senumo nutartis, garantavusi moterims teisę į abortą, padarė moteris daug pažeidžiamesnes saugumo bei privatumo pažeidimams – nesvarbu, ar jos kada turėjo ar galvojo apie abortą, ar ne.
Kas pažįsta moterų reprodukcinės sistemos pagrindus, žino, kad mėnesinės nėra visada reguliarios, o persileidimai – labai dažni, ypač pirmaisiais nėštumo savaitėmis dar prieš formuojantis vaisiui. Net sveikiausioms. Maždaug 1 iš 5 užregistruotų nėštumų baigiasi persileidimu, bet skaičiuojant ir ankstyvuosius, nediagnozuotus atvejus, ši dalis galėtų siekti net 1 iš 3.
Teisinėje aplinkoje, kurioje laikomasi ypač griežtų abortų įstatymų, visi persileidimai, net patys ankstyviausi, tampa įtartini ir gali tapti pagrindu įtarimams dėl nužudymo ar aplaidumo.
Jau užfiksuota ne vienas toks atvejis įvairiose pasaulio vietose. Tokia patirtis gali būti siaubingai traumuojanti jau ir taip pažeistai moteriai. Todėl daug kas baiminasi, kad prieiga prie mėnesinių sekimo duomenų gali palengvinti „raganų medžiokles“, išduodant „įtartinas“ moteris pagal jų įrašus programėlėse.
Toks skaitmeninis stebėjimas ne tik pažeistų visų mėnesinių sekimo programėlių naudotojų privatumą, bet ir siekiant persekioti moteris, turėjusias nelegalių abortų, įtarimai neišvengiamai kristų ant bet kurios su neaiškiais duomenimis: moterų su nereguliariomis mėnesinėmis, patyrusių persileidimą, ar net tų, kurios kartais pamiršta įvesti mėnesinių datas. Nors skamba absurdiškai, bet užsispyrusi vietos valdžia gali tai paversti realybe.
Valstybėse, kur abortai griežtai kriminalizuoti, teisėsauga gali gauti reikiamus duomenis ir be teismo leidimo. O bet kas, turintis interesą, gali tuos duomenis tiesiog nusipirkti – taip, kaip perka įmonės.
Dėl to 2022 m. vasarą, po istorinės Roe v Wade nutarties JAV, kilo didelis ažiotažas, o kai kur netgi siūlyta visiškai atsisakyti mėnesinių programėlių.
Ar mėnesinių įrašai yra mediciniškai jautri informacija?
Iš dalies taip, iš dalies – ne. Sveikatos informaciją privaloma laikyti privačia ir jautria. Jokiam gydytojui neleidžiama dalintis tokia informacija be paciento sutikimo.
Vis dėlto mėnesinių sekimo programėlės ir kitos skaitmeninės sveikatos paslaugos nelaikomos sveikatos priežiūros teikėjomis, tad joms neprivalu taikyti papildomų apsaugos reikalavimų ar laikytis tokių privatumo teisės aktų kaip Amerikos HIPAA (Sveikatos duomenų apsaugos įstatymas). Ar programėlė dalijasi jūsų duomenimis, priklauso tik nuo jos pačios.
Mėnesinių programėlės apima jūsų mėnesinių istoriją, ciklo trukmę ir pokyčius, numanomą ovuliacijos bei vaisingumo laikotarpį, dažnai ir patirtus simptomus bei kitus jautrius duomenis: seksualinio aktyvumo žurnalus, nėštumo stebėjimą. Visa ši informacija turi likti asmeniška.
Kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis?
Yra keli žingsniai, kuriuos galite žengti, kad jūsų duomenys nepatektų netinkamoms rankoms.
Prieš atsisiunčiant naują programėlę – pasidomėkite. Ar ji patikima ir turi gerą reputaciją? Ar už jos stovi tikri asmenys su vieša istorija? Paieškokite atsiliepimų – ar juos kas nors pateikė neseniai?
Jei viskas atrodo tinkama, perskaitykite Privatumo politiką. Jei viskas labai miglota arba nėra taisyklių apie duomenų apsaugą, verta sunerimti. Kai kurios programėlės netgi atvirai rašo „privatumo nenumatyta“ savo Taisyklėse – tai rodo, kad jūsų duomenis naudos ir pardavinės laisvai.
Dabar atkreipkite dėmesį, kokios papildomos informacijos reikalauja programėlė:
Ar jūsų sveikatos programėlė tikrai turi turėti prieigą prie jūsų adresų knygos, kameros ar kitų jautrių duomenų? Vargu. Ar galite atsisakyti suteikti tokią prieigą ir toliau naudotis visomis funkcijomis? Jei ne – pagalvokite, ar verta atsisiųsti.
Lokalizavimo informacija dažnai pridedama ir prie jūsų nuotraukų. Patikrinkite savo telefono privatumo nustatymus.
Dar prieš pateikiant interneto svetainėms asmeninę informaciją, sureguliuokite slapukų nustatymus. Kiekvienai svetainei galite atsisakyti nebūtinų slapukų, o naršyklės nuostatose pritaikyti saugius privatumo pasirinkimus.
Galiausiai, dar viena svarbi priemonė apsaugoti savo duomenis – skatinti griežtesnius privatumo įstatymus tiek vietoje, tiek tarptautiniu mastu. Nors propaguojame atvirumą kalbant apie mėnesines, kiekvienos mūsų patirtis yra asmeniška. Jūsų vadovė, miesto merė ar valstijos valdžia neturi teisės žinoti jūsų sveikatos detalių, nebent pati pasirenkate dalintis.
Būkite saugi ir skaitykite smulkų šriftą slapukuose ir programėlių aprašymuose.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
