New! Sign in to manage your account, view your records, download reports (PDF/CSV), and view your backups. Sign in here!
Share this article:

Toksinio šoko sindromas

Toksinio šoko sindromas – tai ūmi, potencialiai pavojinga gyvybei infekcija, kurią sukelia stafilokokai arba streptokokai. Abi bakterijų rūšys gali nekenksmingai gyventi ant jūsų odos, nosyje ir burnoje – problemos kyla, kai bakterijos pradeda gausiai daugintis organizme. Ši būklė dažniausiai siejama su itin sugeriančių tamponų naudojimu menstruacijų metu.

Pavojaus signalas: vizualizacija apie toksinio šoko sindromo grėsmę.

Toksinio šoko sindromas yra reta, tačiau pavojinga būklė, galinti sukelti organų nepakankamumą ir staigią mirtį, jei laiku negydoma. Nors infekcija gali pasireikšti be aiškios priežasties, gerų higienos įpročių laikymasis padeda apsisaugoti.

Toksinio šoko sindromo paplitimas

Nors tai reta liga, toksiško šoko sindromas (TŠS) yra potencialiai mirtina būklė, kurią sukelia staphylococcus aureus (stafilokokas) arba kai kuriais atvejais A grupės streptokokas. Toksinio šoko sindromas gali paveikti bet ką, tačiau dėl vidinių menstruacijų priemonių, tokių kaip tamponai ar menstruacinės taurelės, ar kontraceptinių priemonių, kaip kempinėlės bei diafragmos, moterys patiria didesnę riziką.


Staphylococcus aureus dažnai randama viršutiniuose kvėpavimo takuose. Daugeliui žmonių ji nekenksminga. Kitoms sukelia dažnas infekcijas, pvz., sinusitą, odos išbėrimus ar spuogus. Sunkiais atvejais stafilokokas gali lemti plaučių uždegimą, meningitą, sepsį ir kitas gyvybei pavojingas būkles.

A grupės streptokokas gali sukelti įprastas infekcijas, tokias kaip angina. Esant kitoms aplinkybėms, jis gali būti skarlatinos, reumatinės karštligės ir kitų sunkių bei potencialiai mirtinų ligų priežastis.

Daug metų beveik visi TŠS atvejai buvo siejami su itin sugeriančiais tamponais. Tačiau net ir pašalinus juos iš rinkos, ši būklė JAV kasmet paveikia 3–6 žmones iš 100 000, įskaitant 1 iš 100 000 menstruojančių moterų.

Kad išsivystytų TŠS, bakterijoms reikalingos palankios sąlygos augti ir daugintis. Stafilokokai ir streptokokai geriausiai veši šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Jei odoje atsiranda įpjova ar įtrūkimas, bakterijos patenka į kraujotaką ir išskiria toksinus. Itin sugeriantys tamponai – ideali vieta bakterijų dauginimuisi, ypač jei jie pagaminti iš poliesterio putų ir ilgai laikomi kūne. Nors rečiau, bakterinę infekciją gali palengvinti ir kempinėlės, menstruacinės taurelės ar diafragmos, jei jos laikomos ilgiau nei 12 valandų. Tačiau laikotarpis nėra vienintelis veiksnys – kitus riziką didinančius aspektus sudaro ir gretutinės ligos. Pastaruoju metu Kalifornijoje moteris buvo skubiai paguldyta į ligoninę dėl TŠS nuo tampono, nors jį keisdavo kas dvi valandas.

Toksinio šoko sindromo simptomai

Paprastai TŠS simptomai atsiranda staiga ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Jei menstruojate ar neseniai buvote operuota arba patyrėte odos sužeidimą, nedelsdama kreipkitės į medikus, jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų:

  • Staigus kraujospūdžio kritimas
  • Staigi aukšta temperatūra (virš 39ºC)
  • Raumenų skausmai
  • Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas
  • Galvos skausmai
  • Traukuliai
  • Orientacijos sutrikimai, sumišimas
  • Bėrimas ant kūno, liežuvio ar burnos

Mirtinos TŠS baigtys dažniausiai yra susijusios su organų nepakankamumu dėl toksinų kraujyje. Staphylococcus aureus ar A grupės streptokokų išskiriami toksinai atima iš gyvybiškai svarbių organų deguonį, todėl organizmą ištinka šokas. Dažnai moterys nepaiso pirmųjų simptomų, nes juos palaiko įprastais menstruacijų požymiais, pavyzdžiui, pykinimu ar raumenų skausmais. Jei naudojate itin sugeriančius tamponus ir jaučiatės neįprastai, gali būti TŠS rizika.

Informacija apie tamponus: rizikos veiksniai, susiję su toksinio šoko sindromu (TŠS)


Kas rizikuoja susirgti toksinio šoko sindromu?

Nors TŠS gali susirgti bet kas, dažniausiai ji paveikia jaunas menstruojančias moteris. Kai kuriais duomenimis, 30 % moterų, persirgusių TŠS, tikėtina, patirs jį dar kartą. Pokyčiai makšties pH taip pat didina TŠS riziką. Normalus makšties pH yra šiek tiek rūgštinis – tarp 3,8 ir 4,5. Stafilokokai ir streptokokai geriausiai dauginasi artimesnėje neutraliam pH aplinkoje – apie 6–8. Kiti rizikos veiksniai:

  • Pažeista oda, ypač jei žaizda neprižiūrima
  • Neseniai atlikta operacija
  • Neseniai įvykęs gimdymas
  • Virusinės infekcijos, tokios kaip herpesas ar gripas

Dauguma pacienčių pasveiksta per dvi tris savaites. Esant sunkioms būklėms, pacientės gydomos intensyvios terapijos skyriuje, nedelsiant skiriami antibiotikai, intraveniniai skysčiai, bei kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai. Prireikus gydytojos gali pašalinti užkrėstus audinius.

Nors kai kurioms žmonėms TŠS gali išsivystyti dėl menko įbrėžimo, tik labai maža populiacijos dalis suserga toksinio šoko sindromu. Dauguma gamina pakankamą kiekį antikūnių, kurie apsaugo nuo S. aureus ir streptokokų. Visgi tai nereiškia, kad galima pamiršti bazines higienos rekomendacijas. Net jei jūsų organizmas anksčiau rodė ištvermę, imuninės sistemos būklė kinta; tam tikrose situacijose ji gali tapti jautresnė infekcijoms.

Advertisement


Toksinio šoko sindromo istorija

Toksinio šoko sindromas buvo įvardintas kaip grėsmė menstruojančioms moterims po plačiai nuskambėjusio protrūkio 1979–80 m. JAV į ligonines pateko, atrodytų, sveikos moterys dėl toksinio šoko, kas sukėlė nerimą visuomenėje.


Protrūkio metu sergamumas šia liga siekė 6 menstruojančias moteris iš 100 000.

Galiausiai medikės išsiaiškino, kad tam tikri moteriškos higienos produktai buvo pagrindinis TŠS priežastinis veiksnys.

Protrūkis beveik sutapo su tamponų rinkos išaugimu XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai moterys įgijo galimybę rinktis itin sugeriančius tamponus kaip sprendimą gausioms menstruacijoms. „Procter & Gamble“ 1975 m. pradėjo bandyti naują tamponų ženklą Rely; jame buvo sintetinė, itin sugerianti medžiaga, galėjusi sugerti daugiau kraujo prieš prasidedant pratekėjimui. Deja, dėl nepakankamų tyrimų ir testavimo iki 1976 m. daugelis rinkoje esančių tamponų nebuvo visiškai sterilūs, dėl ko tapo bakterijų veisykla.

1976–1996 m. buvo registruoti 5296 TŠS atvejai – net 93 % iš jų moterims, turinčioms menstruacijas. Galiausiai menstruacinės higienos gamintojai nustojo naudoti ypač sugeriančias medžiagas, kurios įrodytos kaip žalingos, ir perėjo prie natūralių žaliavų, pavyzdžiui, medvilnės. Šie pokyčiai, griežtesni medicininiai testai ir išaugęs švietimas menstruacijų tema lėmė, kad šiandien TŠS atvejų sumažėjo iki 1 iš 100 000 menstruojančių moterų.

Nuo to laiko tamponų gamintojai turi laikytis standartizuoto tamponų apibrėžimo – lengvas, įprastas, gausus – kad nebūtų skatinama naudoti ypač sugeriančių. Šiuo metu tamponai ir kitos menstruacinės higienos priemonės yra daugybę kartų testuojamos, kad būtų užtikrinta, jog jos neturi kenksmingų toksinų.

Kodėl toksinio šoko sindromas vis dar aktualus?

Nors ir labai retas, toksinio šoko sindromas vis dar siejamas su menstruacijų priežiūros priemonėmis. Kadangi visi higienos produktai turi atitikti medicininius reikalavimus, manoma, kad TŠS kyla dėl makšties pH pokyčių menstruacijų metu. Apskritai bet kokie svetimkūniai, įdėti į makštį, gali išbalansuoti natūralią mikroflorą. Kadangi tamponai sugeria kraują, kartu jie gali būti patogi terpė bakterijoms. Jei sausas tamponas įstumiamas į makšties kanalą, gali plyšti oda, todėl bakterijoms paprasčiau patekti į kraujotaką.

Žaizdų priežiūros svarba: kaip saugoti įpjovas, nudegimus, operacines žaizdas ir sumušimus nuo infekcijos


Toksinio šoko prevencija

Nors niekada negalite būti tikra, kad esate apsaugota nuo bakterinių infekcijų, sumažinti toksinio šoko tikimybę galite laikydamasi keleto paprastų taisyklių:

  • Keiskite tamponus reguliariai, dauguma gamintojų rekomenduoja tai daryti kas 8 valandas, tačiau priklausomai nuo gausos, galite keisti kas 4–6 valandas.
  • Venkite naudoti itin sugeriančių tamponų.
  • Nemiegokite su tamponu.
  • Visada nusiplaukite rankas prieš ir po tamponų ar kitų higienos priemonių keitimo.
  • Prieš įstatydama tamponą, venkite jį liesti nereikalingai daug.
  • Užtikrinkite tinkamą intymią higieną per savo menstruacijas.
  • Jei esate sirgusi TŠS, apsvarstykite galimybę naudoti kitas higienos priemones – ypač tokias, kurios nepatenka į makšties kanalą.
  • Jei turite įpjovų, nudegimų, operacinių žaizdų ar sumušimų, laikykite juos švarius, kad išvengtumėte infekcijos.
  • Pastebėjusi pirmiau minėtus simptomus, iškart kreipkitės į gydytoją. Kuo mažiau laiko progresuos liga, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

Nefataliniais, bet rimtais atvejais toksinio šoko sindromas gali palikti tiek fizinius, tiek psichologinius pėdsakus ilgam laikui. Rūpinkitės savimi, ypač mėnesinių metu, ir laikykitės tinkamos higienos. Nepamirškite atkreipti dėmesio į neįprastus simptomus, tokius kaip karščiavimas ar kūno skausmai per menstruacijas. Stebėdama savo kūno pojūčius galite išgelbėti gyvybę.

Jūs galite sekti savo menstruacijas naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:

Atsisiųskite iš App Store

Parsisiųskite iš Google Play

Share this article:
https://www.nhs.uk/conditions/toxic-shock-syndrome/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2640799/pdf/10603216.pdf
https://healthcare.utah.edu/healthfeed/postings/2018/07/tss.php#:~:text=In%20the%20U.S.%2C%20TSS%20is,1%20in%20100%2C000%20menstruating%20women.%E2%80%9D
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459345/#:~:text=TSS%20was%20classically%20associated%20with,100%2C000%20in%20the%20United%20States
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/toxic-shock-syndrome/symptoms-causes/syc-20355384
https://www.webmd.com/women/guide/understanding-toxic-shock-syndrome-basics#1
Advertisement


Visoms kartais pasitaiko būti nerangioms. Nesąmoningai užkliūni už šaligatvio krašto ar išlieji kavą ant naujos suknelės – tačiau kai kurioms moterims nerangumas nėra tik atsitiktinumas, o pasikartojanti problema. Gal pastebi, kad tam tikru mėnesio metu esi nerangesnė nei įprastai, arba, kai jautiesi įsitempusi, dažniau užkliūni ar numeti daiktus iš rankų. Šiame straipsnyje sužinosi daugiau apie nerangumą – ar verta dėl to jaudintis, ar tai tiesiog natūrali tavo asmenybės dalis.
Nebūtų per daug pasakyta, kad žmogaus šlapimo sistema yra stebinanti. Dažniausiai mažai apie ją galvojame, nebent kyla problemų, tačiau šlapimo sistema atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme. Ji valo kraują, pašalina toksinus ir reguliuoja kraujo tūrį bei jo sudėtį. Vis dėlto, šlapimo sistemos sutrikimai – gana dažnas reiškinys. Dauguma jų prasideda nuo šlapimo pūslės spaudimo ir dažnesnio šlapinimosi. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias šlapimo pūslės spaudimo priežastis ir jas palyginsime, kad padėtume atpažinti pagrindinius požymius.
Makšties mikozės, arba makšties mielių infekcija (dar vadinama kandidiniu vulvovaginitu, makšties pienlige ar kandidoze), yra itin dažna. Mielės randamos apie 20 % laboratorijoje ištirtų makšties išskyrų mėginių. Šios būklės sukeliamas skausmas ir diskomfortas dažnai reikalauja skubios medicininės pagalbos.