Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas: supraskime PMDD
Kai po ovuliacijos pradeda kristi hormonų lygis, dauguma moterų pastebi tam tikrų fizinių ir emocinių pokyčių – jautresnę krūtinę, pilvo pūtimą ar nuotaikų svyravimus. Tokie simptomai dažnai siejami su priešmenstruaciniu sindromu (PMS). Tačiau toms iš mūsų, kurios kenčia nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDD), simptomai, ypač emociniai, būna daug ryškesni.
Plačiai paplitę ir dažnai nemalonūs simptomai gali pasireikšti priešmenstruacinėje ciklo fazėje, arba likus 1–2 savaitėms iki jūsų kitų mėnesinių pradžios. Mažėjantis estrogeno ir progesterono lygis neišvengiamai sukelia tam tikrų pokyčių jūsų kūne; priklausomai nuo jūsų individualaus organizmo, šie simptomai gali būti erzinantys, varginantys ar net sekinantys. Visgi šiandien žinome, kad sunkus PMS nėra neišvengiama menstruacijų dalis.
Nemalonūs PMS pojūčiai ir dar vis gyva „tamsi paslaptis“, apgaubianti menstruacijas, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių mėnesinės daugelyje pasaulio vietų išlieka tabu tema. Moterys, kurios vaizduojamos per skausmus, stiprius nuotaikų svyravimus ar keistus potraukius – tokios reprezentacijos tik palaiko žalingus stereotipus, kurie menstruacijas paverčia kažkuo paslaptingu ir bauginančiu, o menstruuojančias moteris – kažkuo, ko verta vengti.
Nors tam tikras diskomfortas, deja, yra normalus, šiuolaikinė medicina pripažįsta, kad stiprus skausmas, nuotaikos sutrikimai ir kiti simptomai, susiję su menstruacijų ciklu, kurie trukdo normaliai funkcionuoti, nėra paprasta ciklo variacija ir neturėtų būti tokiu laikomi.
Manoma, kad apie 3–8 % moterų visame pasaulyje, tai yra maždaug 1 iš 20, kenčia nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo. PMDD simptomai dažniausiai pasireiškia sulaukus dvidešimties vidurio ir kartais tampa dar stipresni artėjant menopauzei.
Diagnozuoti ir gydyti PMDD sudėtinga būtent dėl emocinio simptomų pobūdžio. Dažniausi PMDD simptomai:
- Labai stiprus prislėgtos nuotaikos jausmas
- Kintančios emocijos
- Smarkus nerimas ir dirglumas
- Pyktis
- Sunkumai susikaupti ir kiti pažintiniai sutrikimai
- Miego problemos
- Nuovargis arba didžiulis energijos trūkumas
- Pakitęs apetitas, persivalgymas
- Labai stiprūs fiziniai simptomai
Iš pirmo žvilgsnio šie simptomai gali atrodyti nekalti. Juk praktiškai visi patiria kai kuriuos iš jų vienu ar kitu metu, net ir neturėdami menstruacijų ciklo. Bet neapsigaukite – jei simptomai nuolat kartojasi, jie gali stipriai sekti gyvenimo kokybę.
Diagnozė PMDD nustatoma tuomet, kai pasireiškia bent penki iš šių simptomų, jie nuolat kartojasi priešmenstruacinėje ciklo fazėje, trukdo normaliai veikti visuomenėje ir atsiranda nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
Kas sukelia PMDD?
Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra. Menstruacijų ciklas veikia viso organizmo veiklą, nes tam tikri hormonai, pavyzdžiui, oksitocinas, periodiškai svyruoja nuo labai žemo iki labai aukšto lygio ir vėl nukrenta žemyn. Taip pat svyruoja ir nuotaiką reguliuojantys hormonai – serotoninas, dopaminas, endorfinai. Kadangi kiekviena iš mūsų yra unikali pagal genetinį paveldą ir aplinkos veiksnius, jūsų kūnas gali būti ypač jautrus tam tikrų hormonų pokyčiams ar jų sąveikai.
Jeigu jūs arba jūsų šeimos nariai turėjo nerimo, depresijos (taip pat pogimdyminės depresijos) ar kitų psichikos sveikatos problemų, rizika susidurti su PMDD ir jums yra didesnė.
Įpročiai, kurie sekina kūną, o ne maitina, pavyzdžiui, rūkymas ar alkoholio vartojimas, taip pat gali prisidėti prie PMDD atsiradimo. Kai kuriuose tyrimuose rizikos veiksniu laikomas ir žemas socialinis-ekonominis statusas – moterys, kurios gyvena sudėtingomis socialinėmis ir finansinėmis sąlygomis, yra labiau linkusios susidurti su papildomais sunkumais, tokiais kaip ilgos darbo valandos, prasta mityba, priklausomybės, lėtinis stresas ir kiti sekinantys veiksniai, dėl kurių nukenčia endokrininės (hormonų gamybos ir pasiskirstymo) sistemos veikla, o tai galiausiai atsiliepia menstruacijų ciklui.
Socialinis aspektas
Daugelis PMDD susijusių simptomų yra psichologiniai, o jų sunkumas dažnai matuojamas gana subjektyviai – „ar gali veikti visuomenėje?“. Tad kyla klausimas, ką tai iš tikrųjų reiškia. Socializacija ir kitų požiūris į moterį neišvengiamai yra šios lygties dalis.
Kad jaustumės jaukiai savyje, turime išmokti girdėti ir gerbti kūno siunčiamus signalus. Menstruaciniai spazmai, temperatūros svyravimai, nuotaikų kaita ir kiti ciklo simptomai gali būti labai intensyvūs, todėl jūsų kūnas įvertins, jei galėsite sau leisti pailsėti, kol jie praeis. Jei bendruomenė yra linkusi niekinti tariamą „silpnumą“, net ir paprasti priešmenstruaciniai simptomai gali užsitraukti kritiką. Kiekviena iš mūsų turime rasti pusiausvyrą tarp atvirumo apie būseną tiek namuose, tiek darbe – nepaisant ciklo fazės – ir papildomo informacijos neskelbimo tiems, kurie nesupranta ar nenori suprasti.
Vis daugiau moterų pasaulyje priima savo ciklą visose fazėse ir stengiasi gyventi labiau derėdamos su kintančiais kūno poreikiais. Deja, tiems, kas kenčia nuo PMDD, tai daug didesnis iššūkis.
Jei patiriate sunkias PMS formas arba jums nustatytas PMDD, „priimti“ bet ką tampa išties sudėtinga. Su ciklu susiję simptomai – stiprūs skausmai, nuotaikų svyravimai, sunkumai sukaupti dėmesį – labai realūs, gali paveikti visus gyvenimo aspektus ir gali sukelti pavojingų komplikacijų, jei į juos nekreipsite dėmesio.
PMDD apsunkina bendravimą ir paprastus kasdienius darbus. Net geriausios pastangos dažnai neužtenka, kai liga iškreipia emocijas bei mintis.
Patiriant didelius nuotaikų svyravimus, venkite veikti impulsyviai, tačiau neignoruokite ir neslopinkite savo jausmų. Jūsų patirtis yra reikšminga, net jei jums tenka papildoma PMDD našta.
Jei norite atskirti „normalią“ emocinės reakcijos ir PMDD paveikto elgesio ribas, turite sąmoningai reflektuoti savo būklę. Psichologas gali padėti suprasti bendravimą, suplanuoti dienotvarkę ir geriau tvarkytis su emocijomis.
PMDD gydymo būdai
PMDD ne visada galima išgydyti, nes vis dar trūksta žinių apie šį sutrikimą, tačiau jį galima sėkmingai valdyti. Kai kurie ne medikamentiniai gydymo būdai:
Atsipalaidavimo ir streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningumas ar dienoraščio rašymas, galbūt atrodo nereikšmingi, kai simptomai itin stiprūs, tačiau jie gali labai pagerinti psichinę sveikatą.
Savigyda ir savipriežiūra, pavyzdžiui, šilta vonia, ramios muzikos klausymas, masažas ar akupunktūra, arba savimasažas gali padėti atrasti vidinę ramybę. Ieškokite būdų, kaip švelniai palaikyti kūną jam patiriant sunkumus.
Rūpinimasis savimi reiškia ir sveiką gyvenimo būdą:
- Valgykite sudėtinių angliavandenių, pakankamai baltymų ir mikroelementų turinčius maisto produktus
- Venkite alkoholio ir kitų svaigalų
- Reguliariai mankštinkitės
- Laikykitės sveikos miego rutinos
- Susikurkite gyvenimą palengvinančius įpročius
Medikamentiniai gydymo būdai PMDD simptomams palengvinti:
Be recepto parduodami skausmą malšinantys ir uždegimą slopinantys vaistai padeda valdyti priešmenstruacinius spazmus bei kitą fizinį skausmą. Net jei fizinis diskomfortas dažnas jūsų gyvenime, nereikėtų jo ignoruoti, nes ilgainiui kenkiama visam organizmui.
Antidepresantai dažnai skiriami siekiant sumažinti depresiją ir nerimą, kurie dažnai lydi PMDD. Atsižvelgiant į ryšį tarp PMDD ir nenormalių serotonino svyravimų, dažnai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), siekiant sumažinti stiprius nuotaikų pokyčius ir su nuotaika susijusius simptomus.
Kognityvinė elgesio terapija ir kitos psichoterapijos formos taip pat gali padėti tvarkytis su psichologiniais PMDD simptomais ir sukurti strategijas jų suvaldymui ar sumažinimui.
Hormoninė kontracepcija ir kiti ovuliaciją slopinantys hormonų gydymo būdai gali padėti sumažinti neigiamus PMDD simptomus.
Jums tikrai prireiks pagalbos norint sėkmingai tvarkytis su šia būkle. Kalbėkitės apie savo PMDD simptomus su šeimos gydytoja, ginekologe arba kitomis specializuotomis gydytojomis, kad rastumėte gydymą, geriausiai atitinkantį jūsų individualią simptomų visumą.
Kai tenka gyventi su sudėtingu, lėtiniu sutrikimu kaip PMDD, verta atkreipti dėmesį, kaip šie simptomai tinka į visuminį jūsų sveikatos vaizdą ir savijautą. Nepamirškite reguliariai darytis kraujo tyrimus ir stebėti, ar nėra kitų susijusių ligų, paaiškinančių staigius nuotaikos pokyčius, pavyzdžiui, skydliaukės ligų ar depresijos.
Mūsų kūnai – sudėtingi organizmai, kuriuos valdo daugybė vienu metu vykstančių biologinių procesų. Klausykitės savo kūno signalų ir nesidrovėkite kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad nebesusitvarkote viena.
Mėnesinių ciklą galite sekti su WomanLog. Parsisiųskite WomanLog dabar:
